Derina krovinių maršrutus
„Praktiškai jau esame pasirengę per metus praleisti 100 tūkst. TEU (tarptautinis sutartinis vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų jūrinį konteinerį) krovinių. Dabar vykdomi parengiamieji darbai, labiau skirti tam, kad į KIT atvykę kroviniai galėtų būti perkrauti kuo greičiau, būtų greitai sutvarkytos muitinės bei veterinarijos ir fitosanitarijos procedūros“, – pasakoja Arūnas Urbonas, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro vadovas.
2020 m. pabaigoje, baigus numatytus geležinkelio pritaikymo „Rail Baltica“ reikmėms darbus Kauno geležinkelio mazge ir europine geležinkelio vėže sujungus KIT su ES geležinkelio sistema, tikimasi, kad krovinių srautas Šiaurės-Pietų koridoriumi išaugs dešimtis kartų.
„Užbaigus darbus Kauno geležinkelio mazge, Kaunas bus toliausias taškas iki kurio iš Pietų eis europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio vėžė. Toliau link Rygos ir Baltarusijos driekiasi plačiojo standarto 1520 mm vėžė, tad būsime vienintelė vieta, kur galima greitai perkrauti geležinkelio vagonus ir darbo tikrai bus daug“, – sako A. Urbonas.
Kad KIT būtų patogus ne tik geografiškai, bet ir atliktų visas reikiamas papildomas funkcijas, šiuo metu intensyviai plėtojama terminalo infrastruktūra bei galimų paslaugų spektras. Planuojama, kad čia nuotoliniu būdu itin greitai bus galima atlikti visas muitinės ir veterinarijos bei fitosanitarijos procedūras, taip pat ne tik perkrauti konteinerius iš vieno standarto vagonų į kito standarto vagonus, bet ir perkrauti, pakrauti bei iškrauti pačius konteinerius, medienos krovinius.
„Logistikos specialistams labai svarbu, kad kroviniai judėtų kuo greičiau, tad bendraujame su Lietuvos, Vokietijos, Italijos, kitų šalių krovinių gabenimo kompanijomis ir ruošiamės, kad išaugus krovinių srautams galėtume kuo greičiau sudaryti sąstatus bei vagonų grupes tolesnei kelionei į paskirties tašką“, – pasakoja A. Urbonas.
Jau dabar planuojama, kad KIT sujungus su Europos geležinkelių sistema, bus paleistas reguliariai kursuojantis „Amber train“ traukinys, kuris gabens krovinius Adrijos-Skandinavijos krovinių maršrutu. Juo gabenti krovinius iš ir į Vakarų Europą per Kauną bus patogu Latvijai su Estija bei Skandinavijos valstybėms. Taip pat KIT yra patogus taškas tranzitiniams kroviniams iš Baltarusijos, Kinijos, Kazachstano, kitų valstybių.
Geležinkeliais gabens puspriekabes
Dar viena itin reikšminga krovinių gabenimo paslauga, kuria ketina teikti KIT – puspriekabių gabenimas geležinkeliu.
„Visos Europos logistikos specialistai kalba apie tai, kad kombinuotas krovinių gabenimas – viena perspektyviausių logistikos sričių. Tai reiškia, kad ilgus atstumus kroviniai vilkikų puspriekabėse įveiks geležinkeliu, o vilkikai juos tik atveš iki geležinkelio ir pristatys į galutinį paskirties tašką. Tai apsimokės ne tik finansiškai, bet ir bus kovojama su oro tarša, mažesni krūviai teks automagistralėms“, – pasakoja A. Urbonas.
Nors Vakarų Europos krovinių kompanijos jau dabar domisi galimybėmis gabenti krovinius kombinuotu būdu, KIT ši logistikos sritis bus itin aktuali po 2026-ųjų, kai pradės veikti visas „Rail Baltica“ geležinkelio ruožas nuo Varšuvos iki Talino, nes Latvijai ir Estijai nebereikės Kaune perkrauti savo krovinių į kito standarto vagonus.
2015 m. baigtas įrengti KIT šiuo metu išnaudoja tik nedidelę dalį savo pajėgumų, nors krovinių kiekis stabiliai auga. Jei 2016 metais perkrauta kiek daugiau kaip 500 TEU, 2019 m. Kauno intermodaliniame terminale perkrauta jau 1190 TEU.
Tikimasi, jog nuo 2021-ųjų šis krovinių skaičius padidės dešimtimis kartų kol pasieks projektinį pajėgumą – 100 tūkst. TEU per metus.
„Rail Baltica“ darbai Kaune
KIT pastatytas Palemono geležinkelio stotyje, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei magistralės „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogus susisiekimas su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu.
KIT įrengimas kainavo 25,4 mln. eurų, beveik 85 proc. sumos finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis. Bendrovės „Ernst&Young“ atlikta galimybių studija ir krovinių srautų prognozės rodo, kad Kaunas KIT dėka iki 2040 m. gali tikėtis apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų per metus.
Kauno intermodalinis terminalas – viena iš Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros dalių. Šiuo metu čia vyksta aktyvūs statybos darbai, kurių metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono bus nutiestas europinio standarto geležinkelis.
Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių atkarpų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas.
Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas-Palemonas statybos pradėtos 2019 metų pradžioje iš šiuo metu įvykdyta jau daugiau kaip 55 proc. numatytų darbų. Dar pernai įrengti keturi tuneliai, skirti automobiliams ir pėstiesiems kirsti geležinkelio liniją, o šiemet bus nutiesta europinė geležinkelio vėžė.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
