„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kelią į Rusiją tepažinojusių Lietuvos vežėjų laukia alkana žiema

Didžiausią Rusijos atsakomųjų sankcijų poveikį jaučia transporto sektorius. Labiausiai nudegė įmonės, kurios dirbo išskirtinai su Rusija, pavyzdžiui, visus jų pervežimus sudarė pieno produktai į šią šalį. Transporto sektoriui prognozuojama atleidimų banga, kuri per jį kol kas nenuvilnijo. Tačiau tiek „Linava“, tiek ekonomistai vežėjų ateitį piešia ne vien juodomis spalvomis.
Kur gauti krovinių?
Kur gauti krovinių? / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Kokia čia gali būti sėkmė? – paklaustas, kaip sekasi po Rusijos įvesto embargo, 15min.lt sakė pervežimų įmonės „Remkautas“ direktorius Kęstutis Ambrazas. – Tikrai ne į pliusą dirbam.“

Maždaug 90 proc. visų įmonės pervežamų maisto produktų sudarė dabar draudžiamų prekių pervežimai į Rusiją. Dėl to, Rusijai įvedus embargą, smarkiai sumažėjo bendrovės veiklos apimtys.

Pats pažeidžiamiausias sektorius

Naujausioje makroekonomikos apžvalgoje SEB banko ekonomistai teigia, kad iš Baltijos valstybių dėl Rusijos atsakomųjų sankcijų labiausiai nukentės Lietuva – įtaką patirs 4 proc. viso eksporto.  Latvijai ir Estijai Rusija yra mažiau svarbi užsienio prekybos partnerė, be to, sankcijos taikomos mažesnei šių valstybių eksporto daliai.

SEB inf./Sankcijų poveikis Baltijos valstybėms
SEB inf./Sankcijų poveikis Baltijos valstybėms

Tris ketvirtadalius į eksporto gniaužtus patenkančio eksporto sudaro reeksportas, tai reiškia, kad sankcijomis labiausiai yra pažeidžiami vežėjai, kurie į Rusiją veždavo daug europietiškos produkcijos.

Yra ne viena įmonė, kuri vežė tik pieno produktus iš Lietuvos į Rusiją. Tokioms įmonėms yra labai sunku. Taip staigiai persiorientuoti į kitas rinkas yra tikrai sudėtinga, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas.

SEB analitikų teigimu, apie 60 proc. Lietuvos vilkikų vyksta į Rusiją. Labiausiai dėl embargo kenčia mažos ir veiklos neišskaidžiusios transporto įmonės. Tokios kaip „Remkautas“.

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius 15min.lt sakė, kad tokių įmonių yra ne viena.

„Yra įmonių, kurios tikrai stovi. Vienos įmonės dirbo pakankamai plačioj geografijoj, kitos specializavosi pervežimuose į Rusiją. Yra ne viena įmonė, kuri vežė tik pieno produktus iš Lietuvos į Rusiją. Tokioms įmonėms yra labai sunku. Taip staigiai persiorientuoti į kitas rinkas yra tikrai sudėtinga“, – kalbėjo jis.

A.Kondrusevičius pasakojo, kad lietuviški vilkikai į Rusiją per metus atlieka apie 200 tūkst. reisų, 30–40 tūkst. tokių reisų buvo vežami dabar jau draudžiami kroviniai.

„Pasekmės yra gana rimtos. Mūsų sektorius, ko gero, yra vienas labiausiai nukentėjusių. Mes dirbome labai nemažai, padėdami vykdyti tarptautinę prekybą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Tikrai ne mažiausią dalį sudarė maisto produktai. Vežėjai ieško kitų galimybių. Bet nėra taip paprasta, nes apimtys buvo gana didelės“, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas.

BFL nuotr./Algimantas Kondrusevičius
BFL nuotr./Algimantas Kondrusevičius

Naują rinką – tai ne grybą miške surasti

A.Kondrusevičius pasakojo, kad vežėjai stengiasi nemažinti darbuotojų skaičiaus – tik pora sektoriaus įmonių buvo paskelbusios apie atleidžiamus šimtus žmonių.

„Supraskit, kad verslininkai, ypač transporto sektoriuje, atleidinės žmones tik tuomet, jeigu neturės jokių kitų variantų. Darbuotojų atleidimas yra verslo pabaiga. Proto daug atleisti nereikia, bet po to reikia surasti darbuotoją, į kuri jau anksčiau buvo investuota“, – sakė jis.

Darbuotojų neatleidinėjo ir smarkiai veiklos apimtis sumažinusi bendrovė „Remkautas“.

„Kas norėjo, tie išėjo, buvo keli tokie, mes jų nelaikėme. Kažkas išėjo atostogų, žmonės dirba slenkančiu grafiku“, – pasakojo K.Ambrazas.

Džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujos  rinkos – ne grybai, nepradės augti po lietaus, – kalbėjo K.Ambrazas.

Jis laukia, kada Rusija atšauks draudimus. Sako, kad tai yra sunkmetis, kurį reikia išgyventi, o naujų rinkų rasti nelabai tikisi.

„Čia ne grybų į mišką išeini ieškoti. Radai – pasisekė. Miške gali pasisekti, jeigu užėjai plotą, kur niekas nebuvo. O aš rinkoje tokių plotų, kad nebūtų kažkas įėjęs, nematau. Džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujos  rinkos – ne grybai, nepradės augti po lietaus“, – kalbėjo K.Ambrazas.

Atleidimai – ir į naudą

Tuo metu „Linavos“ prezidentas į vežėjų ateitį žiūri optimistiškiau.

„Verslininkai stengiasi iš paskutiniųjų rasti galimybes naujas ir randa jas. Seniai kalbame apie naujas rinkas – Kiniją, Mongoliją. Esame išėję į derybų tiesiąją su Maroku, sutarta dėl apsikeitimo leidimais su Turkmėnistanu. Aišku, tai nėra tos šalys, kurios atstos Rusiją, bet lašas po lašo susidėliosim“, – sakė jis.

Palengvės kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, kurią šis sektorius jautė jau kurį laiką ir importavo vairuotojus iš rytų. Tikėtina, jog būtent pastarieji darbuotojai pirmiausiai ir bus atleisti, tuo tarpu lietuviai atleistųjų sąraše rikiuosis žemiau, – rašo SEB analitikai.

Tuo metu SEB banko analitikai prognozuoja, kad transporto įmonės atleidimų neišvengs, tačiau tai turės ne vien neigiamų pasekmių.

„Palengvės kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, kurią šis sektorius jautė jau kurį laiką ir importavo vairuotojus iš rytų. Tikėtina, jog būtent pastarieji darbuotojai pirmiausiai ir bus atleisti, tuo tarpu lietuviai atleistųjų sąraše rikiuosis žemiau“, – rašo SEB ekspertai.

K.Ambrazas 15min.lt atviravo, kad paprastai paskutiniai metų mėnesiai būna laikas, kai vežėjai „užsiaugina lašinių“, mat po Naujųjų užsakymų būna mažiau.

„O dabar žiūrim, kad ir to nematyti“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs