Silvestras Dikčius, Europos klimato pakto ambasadorius bei tvarių kelionių entuziastas, mano, kad „Rail Baltica“ gali turėti ir „minkštosios galios“ efektą, keisdamas ir mūsų šalies gyventojų įpročius, kur ir kaip keliaujame.
Numatoma, kad vidutinių distancijų susisiekime „Rail Baltica“ turėtų tapti patrauklia ir svarbiausia, draugiška aplinkai alternatyva.
„Lietuvoje susisiekimui tenka net 31,2 proc. visos taršos, skaičiuojant pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujas – tai daugiausia tarp visų kitų sričių. Galimybė vežti krovinius ir keliauti elektra varomais traukiniais neabejotinai sumažins klimato taršą ir atvers kelią efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius“, – vertina S.Dikčius.
Atsiradusi alternatyva, anot jo, lems tai, kad „Rail Baltica“ turės kelis efektus – tai bus ir nauja galimybė geležinkeliu tvariai keliauti, ir kiti, sunkiau pamatuojami efektai – jo nuomone, turėtų keisti ir mūsų šalies gyventojų kelionių įpročius.
„Lietuvoje iki šiol praktiškai neturėjome efektyvios alternatyvos susisiekimui lėktuvams – bent jau kalbant apie vidutinio atstumo susisiekimą. Tad svarbu, kad apskritai atsiranda naujas ir, svarbiausia, draugiškas aplinkai pasirinkimas. Mano nuomone, būtent taip ir turėtume judėti Žaliojo kurso kryptimi. Ne kurdami apribojimus, o pateikdami naujų, šiuolaikiškų alternatyvų“, – sako S.Dikčius.
S.Dikčius, pats aktyviai keliaujantis tvariu transportu bei vedantis kelionių pėsčiomis laidą, vertino, kad galimybė keliauti traukiniais į Europą yra svarbi, nes ji turėtų prisidėti ir prie bendro sąmoningumo ugdymo, gyventojų įpročių formavimo: pavyzdžiui, dalis keleivių, nuvykę traukiniu į užsienį ir patyrę tolimesnės kelionės traukiniu patogumą, šia ekologiškesne alternatyva galbūt dažniau pasinaudos ir tiesiog įprastoms kelionėms Lietuvos teritorijoje.
„Vidaus rinkoje poreikis keliauti traukiniais tikrai yra – kaip daug keliaujantis Lietuvoje traukiniais susiduriu su tuo, kad kartais bilietus tenka pirkti iš anksto, nes savaitgalio kelionėms ar populiariausiais laikais jų tiesiog nebelieka. Manau, kad „Rail Baltica“ gali paskatinti dar didesnės gyventojų dalies suvokimo pokytį, kad kelionės geležinkeliais gali būti saugios, pakankamai greitos ir tuo pačiu, galbūt, netgi parodyti, kad tai gali būti patogesnis nei įprastas jų keliavimo būdas“, – vertino S.Dikčius.
Sociologinių tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) teigė, kad nutiesus naują europinį geležinkelį „Rail Baltica“ dažniau keliautų traukiniais, o tarp labiausiai laukiamų naujo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto naudų – ir turizmo pagyvėjimas bei geresnis susisiekimas su Europa – to tikisi 59 proc. gyventojų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
