Drauge su partneriais „Kelprojektas“ konkursui pristatytas šalies sostinėje vykdytas Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos III etapo projektas. „Kelprojektas“ šiame objekte atliko projektavimo darbus, o „Panevėžio keliai“ buvo objekto generalinis rangovas.
Antrasis konkurso aukso medalis „Panevėžio keliams“ atiteko už projektą „Greitoji žiedinė sankryža magistralėje „Via Baltica“, įgyvendintą panaudojant skaitmeninės statybos (BIM) įrankius“.
Abiejų išskirtinių, statybos specialistų palankiai įvertintų objektų užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija.
„Tai objektai, kuriuos įgyvendindami galėjome patenkinti bemaž visas profesines ambicijas. Abu apdovanojimus pelnę statiniai yra unikalūs, kiekvienas savaip iliustruoja šiuolaikiškų technologijų sėkmingą pritaikymą kelių statybos srityje“, – sakė „Panevėžio kelių“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
Bendrovės vadovas akcentavo tolesnės šiuolaikiškų technologijų panaudojimo plėtotės transporto inžinerijoje svarbą.
Skaitmenizuotos priemonės sutrumpino darbus
Greitoji žiedinė sankryža magistralėje „Via Baltica“ – pirmasis kelių sektoriaus projektas, kur visa apimtimi ir visuose etapuose buvo panaudoti skaitmeninės statybos instrumentai: ir rengiant priešprojektinius sprendinius, ir projektuojant, ir vykdant rangos darbus.
Inovatyvios priemonės naudojamos transporto priemonių sukeliamo triukšmo modeliavimui. Vadovaujantis modeliavimo rezultatais parenkamos efektyviausios triukšmą mažinančios priemonės.
Pasinaudojant funkcinio ir fizinio objekto atvaizdavimu skaitmeninėje erdvėje instrumentais, rengti ir vizualizuoti priešprojektiniai pasiūlymai, skaitmeninėje aplinkoje atlikti projektavimo darbai, sukurtas statinio informacinis modelis, jis įdiegtas į bendrovės naudojamas automatines mechanizmų valdymo sistemas, tai paspartino rangos darbus. Šiuolaikiškų skaitmeninių priemonių pritaikymas leido iki trijų mėnesių sutrumpinti sankryžos rekonstrukcijos techninio projekto parengimą, jo įgyvendinimui prireikė 13 mėnesių.
Inovatyvios priemonės naudojamos transporto priemonių sukeliamo triukšmo modeliavimui. Vadovaujantis modeliavimo rezultatais parenkamos efektyviausios triukšmą mažinančios priemonės.
Projektuojant naują žiedinę sankryžą, viską reikia įvertinti kompleksiškai: kokie turės būti transporto priemonių eismo juostų pločiai, posūkių spinduliai, saugumo salelių ilgiai ir pločiai. Siekiant teisingai parinkti šiuos transporto mazgo geometrinius parametrus yra atliekamas projektuojamo objekto modeliavimas specialia programine įranga:: dar nepastatytame objekte „leidžiamas transporto priemonių eismas“.
Tinkamam objekto apšvietimui suprojektuoti specialia programine įranga modeliuojamas apšvietimas, kuris užtikrintų kuo mažesnę šviesos taršą, optimaliose vietose būtų išdėstytos apšvietimo atramos, parinktas atramų aukštis bei optimalaus galingumo šviestuvai.
Grigiškėse teko pasitelkti ir narus
Vienas svarbiausių 2016–2017 metų Vilniuje vykdytų susisiekimo infrastruktūros projektų buvo Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos III-iasis etapas. Jo metu AB „Panevėžio keliai“ organizavo darbus taip, kad jie nepertraukiamai būtų atliekami visą parą, taip pat – ir savaitgaliais.
Darbai vyko nenutraukiant eismo, tik jį apribojant. Siekiant padidinti rekonstruojamo kelio ruožo pralaidumą, darbai buvo organizuojami taip, kad darbo dienomis piko metu nuo 7 iki 10 valandos ir savaitgaliais nuo 16 valandos automobilių srautai darbų zonoje būtų praleidžiami dvejomis eismo juostomis kiekviena kryptimi. Tai buvo pirmasis atvejis šalies kelių istorijoje, kai dėl didžiulių transporto srautų šalies sostinėje kelininkams tekdavo stabdyti darbus.
Sudėtingiausi darbų organizavimo prasme projekto darbai – naujo dviejų eismo juostų tilto per Vokės upės tvenkinį statyba ir atraminių sienų statyba. Kelio sankasai stiprinti įrengta 1,5 kilometro atraminių sienų, o gyventojų gyvenimo kokybei pagerinti – 2 kilometrų ilgio triukšmą slopinančių sienų. Įrengiant atraminius sienų polius, povandeniniams darbams teko pasitelkti narus.
Darbų sąraše – keliai, tiltas, požeminės pėsčiųjų perėjos
„Panevėžio keliai“ sutartį dėl projekto „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija. III etapas“ darbų pasirašė 2016 metų lapkričio 8 dieną. Projekto kaina – 10,49 milijono eurų. Darbai finansuoti ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Techninį projektą rengė UAB „Kelprojektas“.
III etapo darbai apėmė valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 16,26 iki 17,94 kilometro.
Pirmojo ir antrojo etapų darbai magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 13,30–19,60 kilometro ruože vykdyti kitų rangovų: sustiprinta kelio danga ir kelkraščio konstrukcija kairėje ir dešinėje kelio pusėse, įrengtas viadukas, iš dalies įrengtas pirmasis jungiamasis kelias ir visiškai baigti antras ir trečias jungiamieji keliai.
Vykdant III etapo sutartį baigtas tiesti pirmasis jungiamasis kelias magistralės kairėje pusėje: ruožo ilgis siekia 1,136 kilometro. Taip pat „Panevėžio keliai“ rekonstravo sankryžą su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė. Eismo kokybei pagerinti suprojektuotas ir pastatytas naujas dviejų eismo juostų tiltas per Vokės upės užtvanką Lentvario gatvėje. Naujojo tilto ilgis siekia 67 metrus, plotis – 16,7 metro. Tiltas su Lentvario gatve sujungtas naujai pastatyta gatvės atkarpa. Senasis tiltas paliktas pėsčiųjų eismui.
Projekto vykdymo metu rekonstruotos dvi požeminės pėsčiųjų perėjos, esančios 17,09 ir 17,42 kilometro ruože. Pirmosios perėjos ilgis – beveik 57 metrai, plotis beveik 3 metrai, antrosios ilgis – 43 metrai, plotis – 4,25 metro. Taip pat rekonstruota autobusų stotelė su keleivių paviljonu.
Be to, perkelti ir rekonstruoti elektros bei ryšių tinklai, magistralėje A1 naujai įrengta 2,2 kilometro ilgio apšvietimo tinklų, o jungiamojo kelio atkarpoje bendras naujai įrengtų apšvietimo tinklų ilgis siekia 2,4 kilometro. Kelio sankasai stiprinti įrengta 1,5 kilometro atraminių sienučių, žmonių gyvenimo kokybei pagerinti įrengta per 2 kilometrus triukšmą slopinančių sienučių. Bendras rekonstruotų lietaus nuotekų tinklų ilgis – 867 metrai.
Įvertintos kelionės laiko santaupos
Magistralinis kelias A1 yra Transeuropinio transporto koridoriaus IX-B dalis. Rekonstruotas ruožas, kertantis Grigiškių gyvenvietę, pasižymi intensyviais automobilių, pėsčiųjų ir dviračių eismo srautais. Iki projekto įgyvendinimo, dėl spartaus transporto srauto augimo bei kelio ir jo aplinkos plėtros buvo susiformavę infrastruktūros trūkumai, dėl kurių buvo neužtikrinamas sklandus ir saugus keleivių ir krovinių judumas, vietiniam transportui buvo apribotos tiesioginio susisiekimo galimybės tarp skirtingų magistralinio kelio pusių. Grigiškių transporto mazge esant sudėtingoms eismo sąlygoms susidarydavo daug konfliktinių situacijų, padidėjo eismo įvykių rizika ir transporto srauto gaištis. Tai tiesiogiai darė įtaką eismo kokybės lygiui, kuris neatitiko transeuropinio tinklo keliams keliamų reikalavimų.
Transporto mazgo modernizavimu siekta, kad objektai atitiktų pagrindinius europinių kelių modernizavimo tikslus, ES kelių infrastruktūros plėtros reikalavimus, užtikrintų greitą, saugų ir efektyvų susisiekimą automobilių keliais visiems eismo dalyviams: ir vietos, ir tranzitiniam transportui.
Atlikus skaičiavimus, prognozuojamo kelionės laiko santaupos transporto srautui per 25 metus dėl geresnių ir greitesnių eismo sąlygų sudarys 5,1 mln. valandų, kurios piniginę išraiška sudarys 116,7 mln. Eur. Kelionės laiko santaupos kitimą, važiuojantis kryptimi Vilnius-Lentvaris, įtakoja sutrumpėjęs kelionės atstumas nuo 3,9 km iki 1,1 km, t.y. įgyvendinus projekto sprendinius atsirado galimybė naudotis dviejų lygių sankryža po Vokės tiltu.
Taip pat iki projekto įgyvendinimo transporto srautas važiuojantis kryptimi Lentvaris-Kaunas turėjo artimiausia apsisukimą Grigiškėse – 4,9 km. Įgyvendinus projekto sprendinius kelionės atstumas sutrumpėjo iki 0,8 km.
