„Praėjusiais metais Kelių direkcijoje prasidėjęs transformacijos laikotarpius pereina į kitą etapą. Įmonės vardo keitimą, visų pirma, siejame su atnaujinta strategija. Siekiame, kad „Via Lietuva“ būtų šiuolaikiška, skaidriai ir efektyviai veikianti organizacija, kurianti ir užtikrinanti saugią ir tvarią infrastruktūrą visiems eismo dalyviams“, - sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Siekdama įgyvendinti savo esminius tikslus, „Via Lietuva“ atnaujintame trejų metų veiklos strateginiame plane išskyrė 5 strategines veiklos kryptis: tvaraus finansavimo modelio kūrimas, saugi ir patogi kelių infrastruktūrą, poveikį klimatui mažinanti veikla, skaitmenizuoti procesai bei inovacijų diegimas, toliau skaidrinant ir efektyvinant organizacijos veiklą.
Per artėjančius trejus metus bendrovė valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir atnaujinimui yra suplanavusi didesnes nei 1,7 mlrd. investicijas. Vien per šiuo metus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos skiriamos paramos ir karinio mobilumo lėšų valstybinės reikšmės keliams yra numatyta skirti daugiau nei 7 mln. eurų.
Šiuo metu bendrovės veiklos pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra iš Valstybės biudžeto skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos. Naujoje „Via Lietuva“ veiklos strategijoje numatyta bendrovės veikloje pritaikyti ir alternatyvius veiklos finansavimo modelius, sukurti ilgalaikius investicijų, kelių plėtros ir palaikymo planus.
Tarp svarbiausių trejų metų veiklos plane numatytų „Via Lietuva“ projektų – Europos Sąjungos kariniam ir civiliniam mobilumui reikšmingų ir tarptautiniams transporto koridoriams priklausančių kelių „Via Baltica“ ir A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda rekonstrukcija, vieno intensyviausių magistralinių kelių šalyje Vilnius-Utena atnaujinimas, beveik 20 km siekiančios kelio Kaunas-Prienai-Alytus rekonstravimas bei dviračių ir pėsčiųjų tako, sutampančio su tarptautine dviračių „EuroVelo“ trasa, Smiltynė-Nida plėtra.
Vienas ir esminių „Via Lietuva" veiklos prioritetų – užtikrinti ne tik patogų, bet svarbiausia – saugų susisiekimą visiems eismo dalyviams. Įgyvendinant numatytus tikslus šioje srityje, planuojama diegti kompleksines eismo organizavimo bei tobulinimo priemones: vykdyti pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstravimą ir tiesimą, sankryžų pertvarkymą, apšvietimo įrengimą bei jo modernizavimą, pėsčiųjų perėjų įrengimą bei kitas eismo saugos inžinerinės priemonės.
Vien 2024-aisiais „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės kelių tinkle yra numačiusi 360 vnt. pėsčiųjų perėjų plėtrą. Tai ambicingiausias šios eismo saugos inžinerinės priemonės įgyvendinimo planas per paskutinį bendrovės dešimtmetį. Iš viso šiais metais eismo saugos inžinerinių priemonių diegimui bendrovė yra numačiusi 10 mln. eurų siekiančias investicijas. Dar 74 mln. Eurų suma skirta aplinkosauginių priemonių nuo laukinių gyvūnų diegimui.
Siekiant nuosekliai gerinti esamo valstybinės reikšmės kelių tinklo kokybę, „Via Lietuva“ ir toliau didelį dėmesį skirs kelių dangos būklės tyrimams, pasitelkiant sertifikuotą mobilią laboratorinę įrangą bei nepriklausomus ekspertus. Valstybinės reikšmės kelių kokybės nuolatiniam vertinimui suplanuota naudoti surenkamus kelių duomenis, kurių tinkamas naudojimas padės tikslingai paskirstyti investicijų prioritetus keliams atnaujinti.
Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023 sausio 2 d. iš valstybės įmonės buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę. Š. m. kovo 5 d. Registrų centras oficialiai patvirtino naują įmonės pavadinimą – „Via Lietuva“. Po šių pokyčių bendrovės juridinis statusas nesikeičia, įmonė ir toliau išlieka nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, valstybinės reikšmės keliai lieka įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą bei nuosavybės teise ir toliau priklauso valstybei.
Šiuo metu bendrovė „Via Lietuva“ valdo kiek daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.
