Nuo rugsėjo atleidžiamas Kelių direkcijos vadovas V.Andrejevas mano, kad kelių tiesimo įmonės galėjo neteisėtai siekti nušalinti jį iš posto. Ypač tą įspūdį sustiprino STT paskelbimas, kad korupcija įtariamas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus galimai siekė sumenkinti buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reputaciją. Už tai V.Sutkui neva galėjo būti sumokėta. V.Andrejevas sulaukdavo V.Sutkaus kritikos ne mažiau nei R.Masiulis.
„Iki vakar turėjau savo supratimą, kodėl galėčiau būti nemėgstamas ministerijos, – tai yra dėl politinių užsakymų nevykdymo, dėl siekio, kad rangovai ištaisytų broką, ką jie šiandien ir vykdo“, – sakė V.Andrejevas, su kuriuo kalbėjosi 15min.
– Ar tiesa, kad gavote oficialų įspėjimą, kad būsite atleistas rudenį?
– Taip, birželio 1 dieną gavau įspėjimą, kad rugsėjo 1 dieną su manimi bus nutraukti darbo santykiai.
– Kokiu pagrindu?
– Kelių direkcija reorganizuojama į valstybinę įmonę, buvo pakeisti kai kurie įstatymai bei Darbo kodeksas. Šios pataisos leidžia į valstybines įmones vadovus įdarbinti be jokio konkurso.
– Apskritai, ar jūs manote, kad Kelių direkcijos reorganizacija vyksta tik dėl to, kad atsikratytų jumis?
– Matyt, tokių požymių yra. Ypač siejant su vakarykštėmis žiniomis. Dabar priimtas sprendimas – nereikia konkurso tam, kad priimtum vadovą į valstybės įmonę, vadinasi, bet kas iš gatvės galės juo tapti, tai iš tiesų įstatymai Lietuvoje kartais priimami tam, kad būtų pakeisti nepatogūs vadovai.
Pataisa įsigaliojo šiandien, o nuo rugpjūčio 1 dienos į bet kurią valstybės ar savivaldybės įmonę vadovaujančius žmones galima įdarbinti be jokio konkurso.
– Šiandien paskelbtos Susisiekimo ministerijos audito išvados susijusios su STT išvadomis trečiadienį?
– Nežinia, kodėl šiandien, bet mes pateiksime savo skaičiavimus, kaip buvo panaudotos lėšos kelių tvarkymui. Mes jau skelbėme, kad panaudota per šimtą procentų surinktų lėšų. Tam, kad nebūtų jokių spekuliacijų. Čia yra esminis skirtumas – ne kiek planuota, o kiek surinkta, nes įstatymas leidžia panaudoti tik tiek, kiek surinkta.
Be to, mes pastebime, kad į konkursus ateina jau ir mažos kompanijos, nes anksčiau dominavo tik didžiosios, o tai yra labai svarbu užtikrinant konkurenciją. Mes turime sudaryti galimybes ateiti ir mažiems verslams, ir jų kokybe negalim skųstis.
– Grįžkime prie trečiadienio įvykių. STT pareiškė, kad V.Sutkus galėjo už atlygį organizuoti kovą, kad būtų atstatydintas susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pastarasis interviu 15min užsiminė, kad finansuotą spaudimą galėjot patirti ir jūs. Ar tai jutote?
– Aš tik pasakysiu, ką pakomentavo vakar V.Sutkus per pirmą pasirodymą žiniasklaidai, kai išėjo iš areštinės. Jis rinko informaciją ne apie Masiulį, o apie Kelių direkciją. Tai mes tą tikrai matėme – renkama informacija, kuri buvo pateikiama klaidingai, viską piešiant juodomis spalvomis.
Jei pasitvirtintų visa ši istorija dėl finansavimo, tai tik užsakovai galėtų tai pakomentuoti. Nepasitenkinimo, žinoma, buvo, nes pelnai kai kur sumažėjo dvigubai. Be to, delspinigių, baudų taikymas už nekokybiškus darbus ir vėlavimą tapo gana griežtas, ir jų dabar surenkama gerokai daugiau nei anksčiau. Tai, matyt, iš viso to toks nepasitenkinimas.
– Apskritai, kaip galima vertinti galimybę, kad V.Sutkus ar kas nors kitas rinko biudžetą tam, kad būtų nuverstas ministras ar jūs? Ar tai neprimena nepriklausomybės pradžioje galiojusios tvarkos?
– Galiu papasakoti asmeninę istoriją – aš esu dirbęs „Šiaulių plente“, kurios vadovas (Juozas Aleksa, – red. past.) buvo vakar sulaikytas STT. Vienas bendrovės akcininkų yra Alfonsas Armalas, Šiaulių garbės pilietis. Prezidento Rolando Pakso istorijoje jis suvaidino ne paskutinį vaidmenį, nes, kai paaiškėjo ir buvo įrodyta, prezidento Pakso aplinka bandė užvaldyti vieną A.Armalo įmonę. Paimti jėga bendrovę naudojant teisėsaugos institucijas. Jis važiavo liudyti į Seimą, pats bijojo dėl savo gyvybės ir teigė kovojęs už kitokią Lietuvą.
Kai vakar išgirdau, kad „Šiaulių plento“ generalinis direktorius yra sulaikytas, man tapo nesmagu, nes tas akcininkas yra išgyvenęs pats, kai buvo naudojamos priemonės jo atžvilgiu.
Tai jei pasitvirtins ši istorija dėl finansavimo, tai aš nežinau, kaip gali elgtis žmonės, kurie yra išgyvenę tą patį, tik jų atžvilgiu.
– Ar tekę artimai bendrauti su V.Sutkumi?
– Mačiau jį tik Seimo komitetuose, viename komiteto posėdyje kartu su dabar sulaikyti „Šiaulių plento“ vadovu. Susitikimo su ministru metu dalyvavo tiek „Kauno tiltų“, tiek „Šiaulių plento“ vadovai.
Komitete arba susitikimuose su Susisiekimo ministru minėtųjų įmonių vadovų pozicijos buvo pakankamai agresyvios, nes jie aiškiai deklaravo, kad jų pajamos mažėjo dvigubai. „Šiaulių plento“ atveju tarp rangovų, kurie turi sutartis su Kelių direkcija, delspinigių sumos buvo vienos didžiausių.
– Ar teko girdėti kalbas, kad kelininkai pažadėjo atsiimti užpernai Susisiekimo ministerijai iškeltą 20 mln. eurų skundą iš Europos Komisijos mainais, jei Susisiekimo ministerija jus išmes lauk?
– Bet čia buvo anksčiau, gal gruodžio mėnesį. Taip, teko viena ausimi girdėti, kad tokios galėjo būti derybos, bet jokių įrodymų ar faktų neturiu.
– Pastaruoju metu ministras savo nuožiūra, subūręs komisiją, skirsto pinigus asfaltavimui. Ar tai ir rodo, kad ministras nepasitiki jumis ir lėšas skirsto savo nuožiūra, be Direkcijos pagalbos?
– Mes anksčiau susistemindavome, surašydavome pastabas, kas atitinka kriterijus. Paraiškų vertinimų mes neatliekame. COVID-19 lėšų skirstyme mes nedalyvaujame, tad nežinome tų sprendimų logikos.
– Tai kaip vertinate tai, kad iš COVID-19 fondo žvyrkelių asfaltavimui dešimtadalis nukeliavo į Trakų rajoną, kur gyvena ministras?
– Į mus kreipėsi ne vienas Seimo narys, prašydamas sudėlioti kelių priežiūros ir plėtros finansavimą ir iš anksto informuoti apie būsimą lėšų skyrimą, nes bet koks lėšų padidinimas vienai savivaldybei automatiškai sumažina lėšas kitai. Kitaip negali būti.