Siūloma nustatyti, kad žemė neprivatizuojama jei ji užimta valstybinės reikšmės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskirtais šių kelių plėtrai.
Suintensyvėjus eismui, būtų galima greičiau vykdyti kelio rekonstrukcijos, plėtros ir kitus darbus, nes nereikėtų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Tokie valstybinės žemės plotai būtų priskirti neprivatizuojamai žemei, uždraudžiant juos parduoti ar atkurti į juos nuosavybės teises.
Tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas turi teisę apibrėžti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas, atsižvelgiant ne tik į buvusio savininko interesus, tačiau ir į susiklosčiusį faktinį žemės naudojimą bei visuomenės poreikius.
Tam, kad valstybinės ar vietinės reikšmės kelių plėtrai rezervuota, neišnuomota ir neperduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė atitiktų geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimus, Vyriausybė įgaliojo Lietuvos automobilių kelių direkciją užtikrinti šios žemės priežiūrą.