Keleivių srautai didės
Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, nors 2018 metai aviacijoje buvo rekordiniai, pagrindinė 2019 metų tendencija išliks panaši – keleivių srautai didės.
Tikėtina, kad sparčiausiai aviacijos rinka augs Azijoje (Kinijoje, Indijoje), taip pat Afrikoje – dėl didėjančių gyventojų pajamų. Dėl to skrydžių bendrovės ieškos naujų rinkų šiuose žemynuose, plėsis juose veikiančių bendrovių skrydžių geografija. Tuo metu Europoje ir JAV keleivių skaičius augs lėčiau nei kituose žemynuose, portalui LRT.lt teigė knygų apie keliones autorius Robertas Pogorelis.
Vis dėlto M.Gelžinis pažymi, kad aviacijos rinkos augimas 2019-aisiais nebebus toks įspūdingas kaip 2018 metais, o metų gale galima tikėtis ir aviacijos rinkos stagnacijos.
Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas Darius Rudinskas savo ruožtu pastebi, kad didės ne tik keleivių srautai, bet ir orlaivių skaičius.
„Remiantis anksčiau pateikta statistika, kiekvieną sekundę ore būdavo apie 6000 lėktuvų. Dabar šis skaičius yra išaugęs ir šiuo metu kiekvieną sekundę ore yra apie 10 tūkst. orlaivių bei 1,2 mln. keleivių. Tikėtina, kad ateityje šie skaičiai tik didės“, – portalui LRT.lt sakė aviacijos ekspertas.
Naftos kaina lems skrydžių kainas
Pastaraisiais metais „juodojo aukso“ kainų rinka pasižymėjo dideliu kaitumu. Naftos kaina už barelį 2018 metais, siekusi beveik 80 JAV dolerių, gruodžio 25 dieną krito žemiau 45 JAV dolerių atžymos.
Nors prognozuoti naftos kainą sunku, tikėtina, kad 2019 metais ji sieks 68–73 JAV dolerius už barelį, rašoma Volstryto analitikų prognozėje.
Aviacijos eksperto D.Rudinsko teigimu, nafta sudaro apie trečdalį skrydžio bilieto kainos, todėl jos svyravimai gali paveikti ir bilietų kainas. M.Gelžinio nuomone, daugelis kompanijų degalų sutartis yra sudariusios keleriems metams į priekį, todėl naftos kainų svyravimai neturėtų jų taip stipriai paveikti.
Vis dėlto pastebima tendencija, kada naftos brangimo laikotarpiu padaugėja skrydžių bendrovių bankrotų – ypač tokių, kurios nėra labai pelningos. Trumpojo nuotolio maršrutuose brangesnė nafta reiškia galimą nišinių skrydžių bendrovių bankrotą, o sėkmingesnių – konsolidavimąsi arba koncentravimąsi ties pelningiausiais maršrutais, sakė R.Pogorelis.
„Pastaroji tendencija tiesiogiai paveiks ir Lietuvą: „Wizzair“ jau atšaukė vieną Vilniuje bazuotą lėktuvą ir apkarpė nepelningus maršrutus. Tikėtina, kad panašiai pasielgs ir „Ryanair“. Todėl tikėtina, kad tokių palankių keleiviams metų kaip 2018-ieji, kada dėl pigių skrydžių bendrovių plėtros ir konkurencijos turėjome rekordinį maršrutų iš Lietuvos skaičių bei palankias skrydžių kainas, artimiausiu metu nebebus“, – LRT.lt teigė jis.
Knygų apie keliones autorius taip pat pridūrė, kad dalinis pigių skrydžių bendrovių atsitraukimas atvers nišą tradicinėms bendrovėms, tokioms kaip „Air Baltic“, sėkmingiau konkuruoti ir galbūt atidaryti naujų tiesioginių maršrutų iš Vilniaus.
Didės įgulos poreikis
Prognozuojama, kad aviacijos industrijai 2027 metais reikės 255 tūkst. naujų pilotų. Šiuo metu pasaulyje jų yra apie 290 tūkst., o 2027 metais šis skaičius turėtų siekti apie 440 tūkst., rašoma skraidymo simuliatorius gaminančios įmonės CAE užsakymu atliktame tyrime.
Bandant sumažinti pilotų trūkumą, JAV rinkoje veikiančios aviakompanijos jau dabar pradėjo samdyti buvusius JAV kariuomenės sraigtasparnių pilotus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
D.Rudinsko nuomone, 2019 metais tendencija išliks labai panaši. Aviakompanijos ir toliau kovos dėl rinkoje didėjančio pilotų bei stiuardesių poreikių. Bus jaučiamas ir orlaivių remonto paslaugas teikiančių įmonių bei licencijuoto personalo trūkumas.
Jo nuomone, tai taip pat gali prisidėti ir prie bilietų kainos augimo.
„Mažėjančios įgulos trūkumas kainas gali paveikti daug labiau nei naftos kainos. Nebent jos kaina kils kardinaliai“, – sakė D.Rudinskas.
Anot eksperto, rinkoje šiuo metu labiausiai trūksta pilotų, o ypač kapitonų. Tikėtina, kad ši tendencija 2019 metais nesikeis, o aviacijos srities specialistų poreikis didės.
Anot eksperto, rinkoje šiuo metu labiausiai trūksta pilotų, o ypač kapitonų.
Populiarės siuntų pristatymas dronais
Vis daugiau kompanijų bando vystyti naują verslo modelį – siuntų gabenimą dronais. Pavyzdžiui, technologijų rinkos lyderis „Google“ iš Federalinės aviacijos administracijos JAV bando gauti leidimą krovinius gabenti dronais. O štai elektroninės komercijos Kinijos milžinė „JD.com“ šių metų sausio 8 dieną Indonezijoje atliko pirmąjį oficialų knygų bei kuprinių pristatymą dronu į atokią gyvenvietę Indonezijoje. Nors dauguma tokių projektų yra tik bandomieji, tikimasi netrukus žengti į rinką.
Iniciatyvų skaičiui didėjant, daugelis jų susiduria su nesėkmėmis. Pavyzdžiui, 2018 metų pavasarį Rusijos nacionalinis paštas paskelbė, kad dronu gabens siuntinius Sibiro regiono gyventojams. Pirmasis Rusijos pašto bandymas baigėsi nesėkme, kada dronas, ore išbuvęs vos keliasdešimt sekundžių, trenkėsi į žemę, tik per plauką nekliudęs pro šalį ėjusių žmonių.
D.Rudinsko nuomone, be techninių problemų krovinių gabenimo dronais paslauga susiduria ir su kita bėda – teisiniu reguliavimu.
„Didžiausias apribojimas tokiai paslaugai atsirasti yra tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai, kurie yra už matomumo ribų – draudžiami. Technologiškai tai įgyvendinti nesunku, tačiau yra daug teisinių niuansų. Šiandien tokie skrydžiai nėra galimi, nebent su išimtimis“, – sakė D.Rudinskas.
Tikėtina, kad 2019-ieji taps metais, kada daugelis bandomųjų projektų taps realybe, bus išspręstos teisinės bei techninės kliūtys, o siuntas žmonėms pradės pristatinėti bepiločiai orlaiviai.
