Lietuvos politikų veiksmus Taivano atžvilgiu kinų valdžios leidinys pavadino bjauriu politiniu triuku, kuriuo esą siekiama Vašingtono palankumo.
„Viena iš galimybių – taikyti sankcijas Lietuvos įmonėms, turinčioms verslą Taivane ir palaikančioms ekonominius ryšius su šios salos separatistais. Visų pirma, nustačius, kad Lietuvos eksportas į Taivano salą pažeidžia pačios ES eksporto kontrolės priemones ar apribojimus, Kinija turi pakankamai priežasčių imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą“, – rašo „Global Times“.
„Global Times“ yra propagandinis portalas anglų kalba. Jis dažniausiai atspindi Kinijos valdžios poziciją, tačiau jo tonas neretai būna aštresnis nei oficialių atstovų, o grasinimai ne visuomet išsipildo.
Lietuva su išaugusiu Kinijos spaudimu susidūrė pernai, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Kinija smarkiai apribojo prekybą, dėl to Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
T.Janeliūnas: Kinijos rinka Lietuvos verslui užverta
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad „Global Times“ yra tiesioginis Kinijos komunistų partijos propagandos garsiakalbis pasauliui.
„Dažnai jis perduoda žinias, kurios bent iš dalies atspindi ir Kinijos valdžios poziciją, ir neretai – su aiškiais grasinimo elementais. Tačiau dabartinis pranešimas yra tiesiog tąsa Kinijos jau ne kartą išsakytų grasinimų“, – 15min sakė politikos ekspertas.
T.Janeliūnas pabrėžė, kad Lietuvos įmonės jau ir dabar faktiškai neturi priėjimo prie Kinijos rinkos, nesvarbu – prekiauja jos su Taivanu ar ne.
„Iš teksto galima būtų įtarti, jog kalbama ir apie antrines sankcijas įmonėms, kokias, pavyzdžiui, taiko JAV, įvesdama sankcijas. Tačiau kaip tik dėl tokių galimų sankcijų ES jau pradėjo bylą Pasaulio Prekybos Organizacijoje ir tai, bent jau šių metų pradžioje, pristabdė Kiniją nuo tolesnių veiksmų“, – teigė T.Janeliūnas.
„Žinoma, Kinija gali naudoti įvairius spaudimo būdus, kurie oficialiai būtų sunkiai užfiksuojami, tačiau abejoju, ar dabartinis grasinimas kaip nors radikaliai pakeistų jau esamą situaciją“, – teigė jis.
Taivano atstovybės Vilniuje vadovas Ericas Huangas pasmerkė Kinijos spaudimą.
„Kol Kinija gąsdina Taivaną raketomis ir karinėmis pratybomis, Kinijos komunistų ruporas ekonomine prievarta gąsdina ir Lietuvą. Kinijos prievarta prieš demokratines Azijos ir Europos šalis tuo pačiu metu yra akivaizdi agresija prieš viso pasaulio taiką ir stabilumą bei taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“, – 15min teigė jis.
Lietuvos ryšiai su Taivanu
„Global Times“ perspėja, kad sankcijos gali būti nutaikytos verslui, kuris palaiko ryšius su taivaniečiais.
„Didėjant įtampai Taivano sąsiauryje, žemyninės Kinijos valdžia praėjusią savaitę paskelbė apie ekonomines bausmes, nukreiptas prieš „Taivano separatistus“. Jei kai kurie Lietuvos politikai ir įmonės nuspręs stoti greta „Taivano separatistų“, jų laukia toks pat likimas“, – rašo „Global Times“.
Paklaustas apie Lietuvos verslo interesus Taivane, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad lietuviai pamažu ten randa nišą.
„Prekybos apimtys su Taivanu vystosi labai sparčiai – ir į vieną, ir į kitą pusę. Tai reiškia, kad politinės pastangos pagerinti Lietuvos ir Taivano santykius iš esmės duoda vaisių. Bent jau statistiškai žiūrint iš prieaugio labiausiai išlošia Taivanas“, – pastebi ekonomistas.
Per šių metų penkis mėnesius lietuviškų prekių eksportas į Taivaną siekė 9,4 mln. eurų. Tai yra 36 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu.
„Galima teigti, kad tą eksporto prieaugį lėmė eksporto kainų augimas, nes žaliavų, įvairių prekių kainos augo. Bet galima pastebėti, kad Lietuva į Taivaną pradėjo eksportuoti daugiau prekių. Jei pasižiūrėtume, kokia yra lietuviškos kilmės prekių struktūrą į Taivaną, ji tampa labai diversifikuota. Sparčiai augo optikos matavimo, tikrinimo instrumentai, lazeriai, mediena ir jos gaminiai, įvairūs chemijos produktai, komponentai COVID vakcinoms. Dabar panašu, kad atsiranda pirmos rimtesnės eksporto kategorijos, Lietuva ima įsitvirtinti tam tikrose nišose Taivano rinkoje“, – komentavo A.Izgorodinas.
Pasak jo, blogesnė naujiena ta, kad Taivano eksportas į Lietuvą augo gerokai sparčiau nei Lietuvos – į Taivaną.
„Pavyzdžiui, per šių metų penkis mėnesius Lietuvos importas iš Taivano siekė 63,7 mln. eurų. Praėjusiais metais tokiu pat laikotarpiu – 30,8 mln. eurų. Tai reiškia, kad per metus importas iš Taivano augo kiek daugiau nei du kartus“, – skaičiuoja jis.
Atitinkamai Lietuvos prekybos balansas su Taivanu pablogėjo, pažymi ekonomistas.
Per praėjusių metų penkis mėnesius turėjome 24 mln. eurų užsienio prekybos deficitą, o šįmet su Taivanu jis siekia 54 mln. Eur.
A.Izgorodinas pažymi, kad jis užsienio prekybos balansą skaičiuoja iš lietuviškos kilmės prekių eksporto atimdamas visą importą. Kiti ekspertai, remdamiesi kita metodika, gali skaičiuoti ir reeksportą.
Nensi Pelosi vizitas
Įtampa dėl Taivano ypač išaugo praeitą savaitę, kai demokratiškai valdomoje Taivano saloje, į kurią pretenzijas reiškia Kinija, apsilankė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N.Pelosi.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad N.Pelosi „gerokai plačiau atvėrė duris į Taivaną“ ir sakė esąs tikras, kad „netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“.
Tarptautinė žiniasklaida, įskaitant Briuselio „EUobserver“ ir amerikiečių „The New York Times“, teigia, kad Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos šalių vyriausybės lygiu pasveikino N.Pelosi vizitą.
Lietuvos diplomatinė tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškimą po vizito išplatino ir įtakingiausias Vakarų šalis vienijantis Didysis septynetas kartu su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu. Jie pareiškė, kad „nepateisinama naudoti vizitą kaip pretekstą agresyviai karinei veiklai Taivano sąsiauryje“.
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ pastebi, kad nepaisant kritikos Kinijai, Europa neskuba reikšti itin tvirtų įsipareigojimų Taivanui, o Lietuva šiuo atžvilgiu yra išimtis.
„Europiečiams svarbiau išlaikyti atvirą prekybą su Kinija ir jos didžiule rinka, tuo pat metu drauge su Vašingtonu bandant užkirsti kelią bet kokiai karinei agresijai prieš Taivaną. Nė viena Europos šalis, nors ir palaikanti demokratiją, neparodė didelio noro apskristi pusę pasaulio, kad padėtų karinėmis priemonėmis apginti Taivaną, kaip kartais tai daryti pažada JAV prezidentas Joe Bidenas (kol Baltieji rūmai jo nepataiso)“, – neseniai rašė „The New York Times“.
Kaip pastebi leidinys, dauguma Europos lyderių tylėjo apie N.Pelosi vizitą Taivane.
„Tai ne jų kova, tai – Amerikos kova, o J.Bideno administracija pastaruosius pusantrų metų aiškiai patvirtino, kad Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra jos prioritetas, – sakė Harvardo universiteto Kinijos mokslininkas Philippe'as Le Corre'as. – Taivane buvo gana ramu ir dauguma europiečių mano, kad kelionė buvo klaida, o tai kelia įtampą, kai pačioje Europoje vyksta karas.“
Nors Europa vis atsargiau žiūri į naujas investicijas Kinijoje, Taivanas laikomas Amerikos problema, kaip ir Ramiojo vandenyno regionas apskritai, kur Europa turi mažai karinių išteklių.
„Nuolatinė JAV parama Taivanui neturi nieko bendra su demokratija – jos esmė yra geopolitika bei reputacija“, – sakė buvęs Prancūzijos ambasadorius JAV ir Jungtinėse Tautose Gérard'as Araud.
„The New York Times“ konstatuoja, kad Lietuva buvo vienintelė šalis Europos Sąjungoje, atvirai parėmusi M.Pelosi vizitą.
„Tačiau Lietuva ir Pekinas yra bjauriai susipykę dėl Taivano – Vilnius leido naujajai neoficialiai Taivano ambasadai savo pavadinime vartoti žodį „Taivanas“, o Pekinas atsikeršijo prekybos apribojimais. Kitos Europos Sąjungos šalys piktinosi, kad Lietuva, su jomis nepasitarusi, sukūrė, jų nuomone, nereikalingą problemą“, – rašo „The New York Times“.
Vis dėlto stiprėjanti kritika Kinijai paskatino Europą labiau domėtis Taivano likimu – ši sala, kaip ir Ukraina, yra dar viena maža demokratija, kuriai graso branduolinį ginklą turintis autokratas.
Praėjusių metų spalį Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pradėjo mėginimus apžavėti Europą ir sustojo Briuselyje neoficialiems susitikimams su Europos Sąjungos įstatymų leidėjais. Europos Parlamentas didžiule balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kuria raginama stiprinti ryšius su Taivanu, kurį jis apibūdino kaip „partnerį ir demokratinį sąjungininką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
Tada Parlamentas išsiuntė savo pirmąją oficialią delegaciją aplankyti salos, nepaisydamas Pekino grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų ir įvesti sankcijas kai kuriems žinomiems įstatymų leidėjams.
Tačiau Parlamentas iš esmės yra bejėgis užsienio politikoje ir nekalba Europos Komisijos, juo labiau valstybių narių vardu.
Didžioji Britanija kritikuoja Kiniją atviriau nei kitos Europos šalys, o Bendruomenių rūmų užsienio reikalų komiteto vizitas Taivane svarstomas jau seniai.
Tačiau britų kelionė vyks lapkritį arba gruodį, po Komunistų partijos kongreso. Prieš tai Kinijos lyderis Xi Jinpingas nori parodyti savo jėgą, kad užtikrintų, jog išliks savo poste dar vieną kadenciją. Daugelio analitikų nuomone, būtent M.Pelosi pasirinktas vizito laikas supykdė Xi Jinpingą ir paskatino tokį stiprų atsaką, rašo „The New York Times“.
Lietuvos URM savo ruožtu sakė, kad „demokratiškai išrinkti demokratinių šalių atstovai turi teisę lankytis Taivane, plėtoti dvišalį bendradarbiavimą“.
„Nancy Pelosi vizitas nėra pirmas ar vienintelis aukšto rango parlamentinis vizitas. Taivane yra viešėjęs Čekijos Senato pirmininkas, balandį ten lankėsi šeši JAV Senato ir Kongreso nariai, savo ketinimus telkti ES šalių parlamentarus galimam vizitui į Kiniją atskleidė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė“, – rašoma URM komentare.
Kinų kritikos taip pat sulaukė susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną su Lietuvos verslo delegacija.
Pradėdama vizitą, viceministrė teigė, kad Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo galimybės – nuo puslaidininkių ir elektromobilių gamybos iki pažangiųjų technologijų vystymo.
Toks vizitas nėra itin išskirtinis – panašiu lygiu su Taivanu bendrauja ir kitos Europos šalys.
Ginčas dėl atstovybės
Kinija ekonominio ir diplomatinio spaudimo ėmėsi reaguodama į Taivano atstovybės atidarymą Vilniuje. Komunistinis Pekinas demokratiškai valdomą salą laiko šalies dalimi ir kaltina Lietuvą pažeidus 1991 metais duotą pažadą neužmegzti ir neskatinti oficialių santykių su Taivanu.
Kinus labiausiai įpykdė atstovybės pavadinimas – lietuviškai įstaiga vadinama Taivaniečių atstovybe, angliškai Taiwanese representative office. Pasak ekspertų, kinų kalba ji skamba kaip Taivano atstovybė.
Lietuva – pirmoji Europos Sąjungos šalis, leidusi naudoti tokį pavadinimą. Kitose Europos šalyse ir JAV įstaigos veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, pabrėžiant jų nepolitinį pobūdį.
Kinija protestuodama atšaukė Lietuvos ambasadorių iš Vilniaus ir nurodė ambasadas abiejose šalyse pažeminti iki reikalų patikėtinių biurų.
Lietuva teigia, kad Kinija negali vienašališkai keisti diplomatinių atstovybių statuso. Sulaukę Pekino reikalavimo gauti naujas akreditacijas, visi Lietuvos diplomatai pernai grįžo iš Pekino.
