Tęsiame rašinių ciklą „Kas už uosto tvoros“. Šį kartą lankėmės pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, kur teritoriją nuomojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). Pervažiuoji tiltą per Vilhelmo kanalą ir atsiduri jos valdomoje žemėje. Pasirodo, tie 20 ha, kuriuose buvo įsikūręs Jūrų perkėlos terminalas, tai tik trečdalis bendrovės nuomojamos uosto teritorijos.
Iš 600 ha uosto žemės „Klasco“ valdo beveik 100 ha. Ir šiaurinėje uosto dalyje ji nuomoja nemažą teritoriją, o pietinėje – 45 ha žemės.
Kai 2014 metais buvo atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas, į jį persikraustė visos keltų linijos ir ro-ro terminalo buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje nebeliko, pasidarė nebereikalinga ir visa tam pritaikyta infrastruktūra. Tada čia buvo pereita iš dalies prie generalinių krovinių krovos, nors krantinių infrastruktūra tam visai nebuvo nepritaikyta. Čia buvo kraunamos inertinės medžiagos: skalda, žvyras, mediena ir kt.
Tačiau tokios krovos apimtys didelėje teritorijoje „Klasco“ netenkino. Suprantama, šios teritorijos funkcinė paskirtis turėjo kisti, kas galų gale ir įvyko. Lietuva susidomėjo vėjo jėgainių parkų statyba ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jūroje. Iš viso numatyti keturi parkai, bet tik du yra patvirtinti, jiems paskelbti konkursai. Taigi kol kas ketinama statyti du. Pirmame parke planuojama įrengti apie 50–60 jūrinių vėjo jėgainių. Jeigu Lietuva turėtų keturis parkus, tada ji jau galėtų žaliąją energiją net eksportuoti.
Tačiau tam, kad jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, būtina uoste turėti jiems skirtą terminalą.
Terminalo reikia ne tik Lietuvai
Pasak „Klasco“ komercijos direktoriaus Tomo Mačiulskio, būsimu Smeltės pusiasalio terminalu jau domisi ir kitos šalys, nes šiuo metu tokių terminalų trūksta. Tarp besidominčiųjų – pasaulinio lygio vardai, pvz., „Siemens“, „General Electric“, „Vestas“ ir kt.
„Tai, ką mes kuriame dabar, t. y. vėjo jėgainių terminalą, reikalinga ne tik „Klasco“, bet pirmiausia visai Lietuvai. Jeigu ji pasistatys tuos parkus, kuriuos planuoja, ji visiškai apsirūpins elektros energija. Labai svarbu būti pirmiems.
Geras sutapimas, kad buvusi Jūrų perkėlos terminalo teritorija nebuvo racionaliai išnaudojama.
Kitas dalykas, bet kur tokio terminalo neįrengsi, turint omenyje, kad vėjo jėgainės sparnai yra iki 160 metrų.
Ko gero, tai buvo vienintelė vieta Klaipėdos uoste, kitur tai padaryti nebūtų įmanoma.
Toks terminalas ateityje bus reikalingas ne tik Lietuvai. Mes jau kalbame su švedais, su lenkais, nes jie tokios infrastruktūros dar neturi. Mūsų regione nuo Vokietijos, nuo Lenkijos iki pat Suomijos niekur nėra tokio terminalo. Gali būti, kad mūsų terminalas taps regioninis. Mes norime aptarnauti ir kitus vėjo jėgainių parkus. Latviai irgi planuoja statyti tokį parką jūroje, ir lenkai, ir švedai“, – kalbėjo „Klasco“ komercijos direktorius.
Iki 2025 metų Kalėdų
Konkurencijos Klaipėdos uoste dėl vėjo jėgainių terminalo operatoriaus nebuvo. To panoro tik viena „Klasco“. Jis bus statomas toje 20 ha teritorijoje, kur buvo Jūrų perkėlos terminalas, o likusioje „Klasco“ nuomojamoje pietinėje uosto dalyje vyks krovos darbai ir kita veikla. Ten gali atsirasti sausumos vėjo jėgainės, 144 krantinėje kraunami generaliniai kroviniai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teks įrengti infrastruktūrą, t. y. tam pritaikyti 149 ir 150 krantines su prieigomis. Planuojama, kad ji tai turi padaryti iki 2025 metų Kalėdų. Papildoma terminalui reikalinga infrastruktūra bus baigta įrengti 2026 metų antrą ketvirtį.
„Klasco“ rūpinasi Smeltės pusiasalio pritaikymu vėjo jėgainių terminalui, t. y. būtina suprastruktūra. Planuojama, kad terminalas pradės veikti iki 2025 metų Kalėdų.
Bendrovės investicijos į statybinę terminalo dalį – 60-80 milijonų eurų.
Tiek gali kainuoti teritorijos išvalymas, inžinerija, elektra, naujos pastotės ir kt.
Bus statomi ir biurai, kuriuose dirbs ir bendrovės darbuotojai, ir atvykstantys užsieniečiai, taip pat sandėliai. 2025 metų Kalėdoms planuojama turėti naujas teritorijas su naujais gražiais biurų pastatais.
„Klasco“ turės atskirą savo biurą, kuris bus įrengtas vietoje nebaigtos statyti valčių prieplaukos. Norėta tą pastatą rekonstruoti, bet jis tiek susidėvėjęs, kad bus nugriautas ir pastatytas naujas.
-
Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje vėjai palankūs, vis dėlto – iššūkių netrūksta
-
„European Energy“ ir „Vargronn“ kartu plėtos vėjo parkus Baltijos jūroje
-
„Ignitis grupė“ patvirtino teiksianti paraišką vėjo parko Baltijos jūroje konkursui
-
Pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – du dalyviai
-
„European Energy“ teigia nedalyvaujanti vėjo parko Baltijos jūroje konkurse
Papildomų investicijų reikės ir technikai. „Dar visų technikos komponentų nesame suskaičiavę, nes daug kas priklausys nuo konkurso tiekti vėjo jėgainių dalis laimėtojo: kokią įrangą jis atsiveš, kokią mes turėsime turėti.
„Klasco“, kaip ir koncernas „Achemos grupė“, mato perspektyvą. Mes rizikuojame ir investuojame didžiulius pinigus, nes sutarčių dar neturime. O jeigu Lietuva apsigalvos ir nestatys tų parkų? Bet jeigu mes lauktume Lietuvos konkursų, sutarčių pasirašymo, tada ji to terminalo iki suplanuoto laiko, iki 2025 metų Kalėdų, neturėtų.
Dar nežinia, kiek pati Lietuva norės prisidėti prie terminalo funkcionavimo. Čia dar bus ir politinių reikalų. Tikimės pirmiausia miesto ir uosto vadovų, Vyriausybės pagalbos, miestelėnų palaikymo, nes šis projektas svarbus ateičiai“, – sakė Vidas Endzinas, bendrovės infrastruktūros direktorius.
Projektą rengia Lietuvos ir Vokietijos projektuotojai. Pasirašyta sutartis su Vokietijos bendrove „Buss“. Darbai eina į pabaigą, projektuotojai jau atkreipė dėmesį į išsakytas pastabas.
Infrastruktūros direktoriaus teigimu, „Klasco“ darbuotojai konsultuojasi su tokius terminalus stačiusiais specialistais. „Šią projekto koncepciją teiksime susipažinti Uosto direkcijai. Paskui bus rengiamas techninis projektas ir gaunamas leidimas statyti. Jį planuojame turėti jau šių metų gruodį. Kitais metas jau bus vykdomi ir infrastruktūros įrengimo darbai“, – sakė jis.
Nugriauta 80 proc. pastatų
Paruošiamieji darbai būsimame vėjo jėgainių terminale vyksta visu tempu. Šiuo metu demontuojami visi seni pastatai, jų jau nugriauta 80 proc. Pagal patvirtintus grafikus šiemet iki birželio pabaigos jų turi nelikti nė vieno.
Jau demontuoti administraciniai pastatai, ro-ro metaliniai tiltai, slėptuvė. Dar yra likusi nenugriauta dalis praleidimo posto. Vartai, t. y. visa kontrolė, bus iškelti į uosto prieigas, kad būtų atlaisvinta visa teritorija, visi tie 20 ha. O kai atsiras naujas praleidimo postas, bus baigta griauti ir likusi dalis.
Visa danga, ką jūs dabar matote – asfaltas, pastatai bus demontuoti 100 proc., visiškai nieko neliks, teritorija bus lygi kaip stalas, nes vėjo jėgainės sparnų ilgis būna apie 160 metrų.
Griaunant pastatus buvusiame Jūrų perkėlos terminale sprogmenys nenaudojami. Tai daroma mechaniniu būdu su ekskavatoriais, mechaninėmis žirklėmis. Infrastruktūros direktoriaus teigimu, naudojamos vandens patrankos, kad gyventojams nekenktų dulkės. Pagal sudarytą grafiką anksti pradėta griauti, kad nereikėtų dirbti naktimis. Tai dabar ir daroma tik darbo valandomis.
Bus demontuojamos kietosios dangos, tai ketinama daryti etapais, nes dar vyksta krovos darbai, geležinkelio keliai, kurie kažkada buvo skirti tankams į keltuspakrauti.
„Visa danga, ką jūs dabar matote – asfaltas, pastatai bus demontuoti 100 proc., visiškai nieko neliks, teritorija bus lygi kaip stalas, nes vėjo jėgainės sparnų ilgis būna apie 160 metrų. Juos reikia vežioti su daugiaaše technika. Visa danga bus nauja. Žinia, tai nebus asfaltas, tai bus granitinė skalda“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V.Endzinas.
Laivai bus pakraunami ir iškraunami
Koks bus naujo terminalo pavadinimas, dar nežinoma. Dabar jis vadinamas vėjo jėgainių ir Smeltės pusiasalio terminalu.
Naujame terminale bus kraunamos jūrinės jėgainės, tiksliau, jų dalys: gondolos ir kt. Gondola – viršutinė vėjo jėgainės dalis, kuri statoma ant bokšto ir prie kurios prisukami sparnai. Tai ir yra tas generatorius, kuris gamina elektrą. Planuojami tiekti generatoriai, kurių vieno svoris – 600 tonų.
Anot komercijos direktoriaus, pati krova vėjo jėgainių terminale bus švari ir tyli. V.Endzinas sako, kad, palyginti su įprastine krova, ši yra kartais tylesnė. Mat kroviniai yra vienetiniai, o ne masiniai. Kranai dieną naktį nedirba. Laivai kraunami šviesiuoju paros metu, nes tai labai sudėtingos operacijos. Dirba ištisos komandos, kad būtų pakrautas vienas sparnas.
Generatoriai būna surenkami gamykloje, o „Klasco“ aikštelėse bus surenkami bokštai. Atplaukus didžiuliam vėjo jėgainių montavimo laivui, į jį bus sukrauti visi komponentai, kuriuos jis nuplukdys į jūrą, kur bus surenkama vėjo jėgainė.
Paklaustas, o kur bus gaminamos vėjo jėgainių dalys, V.Endzinas atsakė: „Bus skelbiamas konkursas. Tai darys Lietuva. Kol kas nežinome, kas laimės ir kokioje šalyje, kokie komponentai bus pagaminti. Mes patys gamyba neužsiimsime, būsime tik ta stotelė, į kurią viskas suplauks, bus surenkama, paruošiama ir išplukdoma į montavimo vietą. „Klasco“ terminale laivai bus iškraunami ir pakraunami. Mūsų funkcija bus tik tokia.“
Šiam tikslui skirtos dvi krantinės, kurių bendras ilgis – 345 metrai. Apkrovos jose ir teritorijoje numatytos didelės – daugiau kaip 40 tonų. Vėjo jėgaines atgabenti galės ir montavimo, ir ro-ro laivas. Todėl šiame terminale bus reikalingos ir ro-ro krantinės.
Šiuo metu gylis prie krantinių yra 8 metrai, bet pirmo etapo metu jis bus iki 10 metrų. Ateityje yra planuojamas ir 13, ir 14 metrų gylis. Vėjo jėgaines gabenantiems laivams dabar didelio gylio nereikia, nes jie yra kitokio tipo. Nors, pasak T.Mačiulskio, ir šitie laivai keičiasi, nes jėgainės didėja, sunkėja. O kuo didesnė jėgainė, tuo daugiau pagamina elektros energijos. Jeigu didės laivai, reikės ir didesnio gylio.
Vieta atplaukti laivams gera, laivybos kanalas yra gana platus, per 200 metrų.
Dėl didžiulių gabaritų viskas bus sandėliuojama atviroje aikštėje. Sandėliai bus statomi tik IT produkcijai.
Kita veikla
Į pietinę uosto dalį, į buvusį Jūrų perkėlos terminalą, savo gamybą žadėjo iškelti UAB „Klaipėdos laivų remontas“. Dalis gamybos jau seniai buvo iškelta ir įkurta buvusioje kažkada „DFDS Seaways“ priklausiusioje Laivyno techninės priežiūros bazėje. Dabar laivų remontininkų tame pastate nebėra, jis irgi po truputį demontuojamas.
O remontininkai išsikraustė į kitą sandėlį. Kol atsiras naujas terminalas, praeis mažiausiai treji metai. Be to, ta teritorija, kur dabar yra remontininkai, nepatenka į būsimą vėjo jėgainių terminalą, tad jie galės vykdyti savo veiklą netrukdydami būsimam terminalui.
Pietinėje būsimo terminalo dalyje šiuo metu dar vyksta krovos darbai, kraunami įvairūs generaliniai kroviniai: ir mediena, ir pakuotos trąšos. Infrastruktūra bus įrengiama etapais, o krova tęsiama.
Bet ateis metas, kai reikės keisti visas dangas, tad 2025-aisiais kažkuriuo metu krova čia turės būti sustabdyta. „Mes tikrai išsaugosime visus krovinius. Kai reikės, jie bus permesti į sausakrūvį uostą“, – sakė T.Mačiulskis.
Atsiras darbo vietų
Pasak „Klasco“ komercijos direktoriaus, vien terminalo statybų metu bus sukurta iki 1000 darbo vietų.
Vienam parkui prižiūrėti uoste bus sukurta iki 100 darbo vietų. Didžiulė problema, kur surasti tiek aukšto lygio inžinierių. Tad jau dabar dirbama su įvairiais universitetais ir kolegijomis.
Vieno parko statyba vyksta apie dvejus metus. O paskui tuos parkus reikės prižiūrėti 25 metus. Vienam parkui prižiūrėti uoste bus sukurta iki 100 darbo vietų. Kvalifikuoti inžinieriai dieną naktį stebi tuos parkus. Prarandami didžiuliai pinigai, jeigu ten kas nors sustoja. Specialistai laiveliais ar sraigtasparniais vyksta į vietą ir šalina gedimus.
Pasak T.Mačiulskio, didžiulė problema, kur surasti tiek aukšto lygio inžinierių. Tad jau dabar dirbama su įvairiais universitetais ir kolegijomis.
V.Endzinas sako, kad reikės įvairių specialybių žmonių, ypač statybų metu – nuo vairuotojų iki aukščiausio lygio specialistų, ne tik inžinierių, bet ir valytojų, ir santechnikų, ir logistų, vykdant krovos procesą reikės ir paprastų darbininkų.
