Iš viso sausio - kovo mėnesiais įmonė perkrovė 1,4 mln. tonų įvairių krovinių.
„Tai labai geras mūsų komandos rezultatas šiomis sudėtingomis aplinkybėmis, nes bendra Klaipėdos jūrų uosto krova krito apie 14 proc. Žinoma, krovos apimčių svyravimų neišvengsime, vis dėlto pirmasis šių metų ketvirtis parodė, kad kol kas situaciją valdome, sugebame pritraukti alternatyvių krovinių iš naujų logistikos krypčių ir būti konkurencingi“, – sako Vaidotas Šileika, KKT generalinis direktorius.
Pasak KKT vadovo, krovos apimčių pokyčiams daugiausia įtakos turėjo susiklosčiusi geopolitinė situacija Europoje. Už įsiveržimą į Ukrainą Rusijai ir Baltarusijai skirtos tarptautinės sankcijos radikaliai pergrupavo krovinių srautus, tačiau pirmasis šių metų ketvirtis buvo sudėtingas ne vien dėl karo. Vis dar jaučiamos COVID-19 pandemijos pasekmės, krovinių tipus ir kryptis pakeitė įvestos sankcijos Baltarusijos gamintojų krovinių tranzitui.
Pirmąjį metų ketvirtį ženkliai augo generalinių krovinių apimtys, kuriems priskiriama mediena, geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos bei įrengimai. Jie sudarė 236 tūkst. tonų ir didėjo 31 proc., lyginant su praėjusiais metais.
„Tai sparčiausiai augantis mūsų krovinių segmentas pastaraisiais metais ir ateities prognozės šiems kroviniams – optimistinės. Planuojame, kad artimiausiais mėnesiais didės generalinių krovinių kiekiai, kurie iš esmės sušvelnins bendrus krovos rezultatus: krentančius konteinerių bei birių krovinių srautus“, – sako V. Šileika.
Pirmąjį ketvirtį KKT krovė 8 proc. mažiau konteinerių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 97 440 TEU. Kartu šiek tiek mažėjo ir Ro-Ro krovinių apimtys. Konteinerių krovos apimčių mažėjimą lėmė kelios priežastys. Dėl Baltarusijos gamintojams taikomų sankcijų sumažėjo tranzitinių krovinių srautai per Klaipėdos uostą. Šios sankcijos paveikė ne tik terminalo veiklą, tačiau ir krovinių siuntėjus bei gavėjus. Be to tarptautinės konteinerinės linijos atsisakė pervežti sankcionuotus krovinius, dauguma jų išbraukė Rusijos uostus iš savo maršrutų.
Pasak įmonės vadovo, stebima tendencija, kad dalis konteinerinių krovinių iš pietryčių Azijos vis dažniau nukreipiama į generalinių krovinių laivus, tad prognozuoti kokios bus konteinerių krovos apimtys ateinantį ketvirtį kol kas sunku.
„TT-Line“ keltų linijos aptarnavimas taip pat prisidėjo prie pozityvių įmonės rezultatų – per pirmąjį ketvirtį aptarnauta daugiau nei 10 000 krovinių ir 10 872 keleiviai. Nuo gegužės mėnesio linija planuoja didinti laivų išvykimų skaičių. Į Treleborgą iš Klaipėdos bus plaukiama ne penkis, bet septynis kartus per savaitę. Kursuos jau ne du, o trys keltai, kurie bus ne tik didesni, bet ir komfortiškesni.
Praėjusiais metais du Klaipėdos jūrų uoste KKT valdomi terminalai iš viso perkrovė 5,9 mln. tonų krovinių, 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Bendrovė aptarnavo 13 proc. daugiau laivų. Visus metus KKT veikė negalėdama pilnai panaudoti savo krantinių, nes dalis iš jų buvo rekonstruojama.
2021 m. KKT investavo 30 mln. Eur į naujos tvaresnės ir galingesnė įrangos įsigijimą bei naujų technikos dirbtuvių statybas. KKT dirba daugiau nei 240 darbuotojų.
Krovos pajėgumai siekia iki 7,5 mln. tonų krovinių per metus.
