„Taip sutapo, kad šiuo metu savivaldybei derinti teikiama ar netrukus bus pateikta eilė dokumentų, susijusių su didelių mieste veikiančių įmonių („Mestilla“, „Grigeo Klaipėda“, Klasco“ ir kt.) aplinkosauginiais reikalavimais. Noriu pabrėžti, kad miestas bus reiklus ir kels tikrai aukštus reikalavimus, kad įmonės neterštų aplinkos ir neblogintų gyvenimo sąlygų. Todėl pramonės įmonės, ypač tos, kurios jau seniai yra visuomenės ir miesto vadovų akiratyje, turėtų iš anksto nusimatyti visas įmanomas priemones, kurios maksimaliai saugos miestą nuo taršos, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Noriu pabrėžti, kad miestas bus reiklus ir kels tikrai aukštus reikalavimus, kad įmonės neterštų aplinkos ir neblogintų gyvenimo sąlygų.
Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti biodyzelino gamintoja UAB „Mestilla“ kitų metų pabaigoje planuoja pradėti biodegalų gamybą iš Lietuvoje surinkto panaudoto aliejaus. Pasak mero, Klaipėdos miesto savivaldybė palankiai vertina socialiai atsakingos pramonės plėtrą. Tačiau savivaldybė siekia ir sieks, kad ne tik šios, bet ir kitų įmonių gamybos procesuose atsirandanti aplinkos bei oro tarša būtų minimali ir suvaldyta nekeliant diskomforto bei neigiamos įtakos miesto gyventojams ir jų sveikatai.
Įvertinusi pateiktą panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) PAV ataskaitą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasigedo duomenų apie šiuo metu UAB „Mestilla“ vykdomos ūkinės veiklos poveikį oro taršai. „Penkerių metų laikotarpyje nėra atlikta jokių oro kokybės tyrimų, o remiamasi tik Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktu oro taršos modeliavimu nagrinėjamoje vietoje 2018 m., oro kokybės tyrimo stoties duomenys nebuvo naudoti“, – pastebima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte UAB „Sweco Lietuva“. Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą buvo vertintos ne visų esamos ir planuojamos veiklos taršos šaltinių emisijos. PŪV PAV ataskaitoje numatyta, kad esamų oro teršalų valymo (nukenksminimo) įrenginių parametrai dėl PŪV nesikeis. Planuojamas valymo įrenginys biofiltras skirtas valyti tik kai kuriuos lakiuosius organinius junginius (LOJ) ir jo teršalų sulaikymo efektyvumas yra 95 proc.
Iš viso į aplinkos orą esama tarša šiuo metu sudaro 64,146 t/m, o numatoma 88,090 t/m. Vadinasi, išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekis padidės 23,944 t/m.
„Negalime leisti, kad Klaipėdoje atsirastų nauji taršos šaltiniai. Skatiname investicijas, pramonės įmonių plėtrą uostamiestyje, bet ne gyventojų sąskaita. Įmonės „Mestilla“ užsakymu atliktoje PAV ataskaitoje nėra pateikta garantijų, kad planuojama įmonės veikla netaps nauju galvos skausmu visai Klaipėdai, todėl gamybos pajėgumo didinimo PAV ataskaitai nepritarsime, kol nebus numatytos tokios priemonės, kurios sugaudys visus naujus taršos šaltinius“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
2005 m. patvirtintame detaliajame plane, kuriame numatyta statyti metilo esterio gamyklą, PAV santraukoje buvo nurodyta, kad neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nebus, jei bus laikomasi nustatytų sąlygų.
„Į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas investavome apie 0,5 mln. EUR ir jau šiandien didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent 5 kartus mažesnė nei 2024 m. įsigaliosianti nauja norma“, – anksčiau sakė UAB „Mestilla“ generalinis direktorius Arūnas Zuba. Anot jo, ,,Mestila“ išbandė „Airborne 10“ technologiją, kurios pranašumas – kvapų neutralizavimas. Įmonės atstovai pasidalijo ketinimais dar šią vasarą sumontuoti automatinę kvapų mažinimo sistemą.
Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, taip pat siekdama užtikrinti visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimą ar ribojimą, Klaipėdos miesto savivaldybė nepritaria panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo įmonėje „Mestilla“ PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.
Savivaldybė kviečia įmonę įvertinti dabar naudojamų technologijų efektyvumą, tai yra, įvertinti, ar esami valymo įrenginiai yra pajėgūs apdoroti gamybos procese išsiskiriančius taršos šaltinius taip, kad kvapų koncentracija ties netoli esančiais gyvenamaisiais namais būtų nulinė.
