Per pirmus devynis šių metų mėnesius Klaipėdoje perkrauta 29,895 mln. tonų krovinių – beveik visu milijonu tonų daugiau nei pernai. Fiksuojamas 3,4 proc. augimas.
Mažėjo baltarusiškų trąšų
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, augimas fiksuojamas beveik visose krovinių grupėse: stipriai išaugo suskystintų gamtinių dujų krova, konteinerių, krovinių ratinėse transporto priemonėse.
Sumažėjo tik biriųjų trąšų. „Mes priežastis žinome. Praėjusią savaitę lankėmės Baltarusijoje Transporto ir logistikos parodoje. Teko susitikti su gausybe kompanijų ir su Baltarusijos geležinkelio vadovu. Nuotaikos neblogos, išskyrus tai, kad Baltarusija ilgą laiką derėjosi su Rusija dėl žalios naftos tiekimo naftos perdirbimo įmonėms. Dėl „Belaruskalij“ – turime žinių, kad bus didinamos gamybos ir realizavimo apimtys. Galbūt trąšų paklausa sumažėjo dėl prastesnio derliaus ir ūkininkai negalėjo jų pirkti. Tikimės, kad kitąmet situacija pasitaisys“, – teigė uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro daugiau nei trečdalį visų krovinių.
Anot A.Drungilo, Klaipėdos uoste krovą auginti padėjo ir įrengtas Klaipėdos centrinis terminalas, Suskystintų gamtinių dujų terminalas, „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras.
Prognozuojamas rekordinė apyvarta
Rugsėjį Klaipėdos uoste perkrauta 3,49 mln. tonų – beveik 1,4 proc. mažiau nei praėjusių metų rugsėjį. „Pernai rugsėjis buvo rekordinis. Perkrauta 3,54 mln tonų. Atsilikimas yra labai nežymus“, – aiškino A.Drungilas.
Klaipėdos uostas ir toliau išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių. Rygoje krova šiais metais krito 10,5 proc., Taline 7,8 proc., Ventspilyje –20,5 proc. Šie uostai nukentėjo, kai Rusija nukreipė savo krovinius į savus uostus.
Klaipėdos uostas kaip ir Rusijos uostai – Ust Luga ir Primorskas – demonstruoja teigiamus rezultatus. Tikimasi, kad šiemet Klaipėdos uoste pavyks perkrauti apie 40 mln. t krovinių.
„Neabejotinai labai gerus rezultatus lemia nuolat atliekamos investicijos į infrastruktūrą ir uosto krovos kompanijų įdirbis. Esame dėkingi krovos kompanijoms, kurios sugebėjo sugeneruoti tokius krovinių srautus“, – pabrėžė A.Vaitkus.
Krovai Klaipėdos uoste išaugus 3,4 proc., pajamas augo labiau – 5,9 proc. „Krovos rezultatų augimas lėmė ir finansinius rezultatus. Šiemet pajamos augo beveik 6 proc., tai yra maždaug 2 mln. eurų. Iš viso šiemet gauta 37 mln. eurai pajamų“, – aiškino uosto vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis. Beveik 5 mln. eurų uosto direkcija gavo iš žemės nuomos.
Anot M.Armonaičio, pirmo šių metų pusmečio pelnas 2 mln. eurų viršijo pernai tuo pačiu laikotarpiu gautą pelną. Tikimasi, kad gautas pelnas šiemet bus rekordinio dydžio.
