Jūrų uosto atstovai sako, kad dideli praradimai gresia ne tik uostui, bet visam Lietuvos transporto verslui.
„Situacija yra prastoka krovos atžvilgiu, vien be karo (Ukrainoje – BNS), kuris tęsiasi savaitę, krovinių mažėjimas gali būti iki 30 mln. tonų, įvertinus sankcijas Baltarusijai. Dabar sankcijų skaičius didėja ir tas krovinio kiekis gali mažėti iki 19 mln. tonų“, – penktadienį po uosto tarybos posėdžio žurnalistams sakė jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
„Skaičiai gali keistis priklausomai nuo to, kaip sankcijos paveiks Lietuvos gamintojus“, – pridūrė jis.
A.Latako teigimu, dėl visų geopolitinių aplinkybių uostas gali netekti apie 16-19 mln. tonų tranzitinių krovinių.
„Kol vyksta karas, jokių galimybių kroviniui nei į Baltarusiją, nei į Ukrainą, nei į Kazachstaną nėra. Tranzitiniams kroviniams kelias uždarytas“, – sakė jis.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika taip pat mano, kad uostui gresia dideli praradimai, be to, juos pajus ir visas Lietuvos transporto verslas.
„Kritimas tikrai bus žymus, konteinerių gali mažėti, kurių dalis keliauja į Rusiją ar Baltarusiją, kroviniai, susiję su Ukraina, praktiškai sustoję, neišvažiuoja iš uosto, – tai ir metalo produkcija, žemės ūkio produkcija, segmentas pakankamai platus, dalis jų yra tranzitas. Visa transporto sistema Lietuvos pajus pokytį“, – sakė V.Šileika.
Anot uosto vadovo, finansiniai praradimai bus skaičiuojami šimtais milijonų eurų: „Įvertinus bendrai finansines pajamas, darbo vietas, socialinę aplinką. Bet be finansų yra svarbesnių dalykų šiandien“.
Anot V.Šileikos, dalis krovinių uoste dėl karo Ukrainoje jau įstrigo.
„Reikia žiūrėti, kad terminalai neužsikimštų. Mūsų bendrovėje Ukrainos rinkai skirtų 60 tūkst. tonų trąšų stovi, nėra kaip nugabenti. Rusiškų krovinių nedaug, kol kas jokių problemų nesukelia“, – sakė bendrovei Klaipėdos konteinerių terminalas vadovaujantis V.Šileika.
V.Šileika mano, kad dalis Lietuvos laivų agentų gali neatgauti pinigų iš Rusijos kompanijų, kurioms paslaugos suteiktos, bet pinigai dėl šalies bankų atjungimo nuo SWIFT liko įšaldyti.
„Kiekvienas atvejis yra konkretus, bet yra didelė rizika, kad dalis Lietuvos paslaugų teikėjų tų pinigų gali ir neatgauti“, – sakė jis.
A.Latakas teigė, kad anksčiau suplanuotos investicijos į uostą nestabdomos, o praradimus bus bandoma kompensuoti naujais kroviniais, kurių bus ieškoma Vakaruose.
„Investicijos suplanuotos tik atsižvelgiant Europos ir JAV į sankcijas baltarusiškiems kroviniams, pokyčiai, susiję su karu, nėra vertinti. Bet darbai pradėti, jiems skirta ES parama, investicijos negali būti sustabdytos, uostas negali nustoti vystytis. Reikia toliau tęsti krovinių paiešką, galimybes krovinį pritraukti iš Vakarų, dalį krovinių per Lenkiją, pietines Lenkijos kaimynes, Klaipėda turi išlikti sankaupos uostu. Tikslas pritraukti kuo daugiau didelių vežėjų. Matyt, Rytų pusė užsidarys ilgam“, – sakė uosto direkcijos generalinis direktorius.
Daugiau atleidimų neplanuojama
„Belaruskalij“ krovinių nuo vasario netekusiam Klaipėdos Birių krovinių terminalui (BKT) numatant atleisti visus darbuotojus, uosto vadovas tikina, kad daugiau masinių atleidimų neplanuojama.
„Kažkokios panikos ar ženklų apie atleidimus nėra, įmonės tai svarsto, tai žiūri, bet masinės atleidimų bangos nėra“, – sakė A.Latakas.
Anot V.Šileikos, geopolitiniai įvykiai turės įtakos daugeliui kompanijų, tačiau žmonių atleidimai negresia.
„Daugiau ar mažiau pajaus visos kompanijos, bet tokių drastiškų sprendimų kaip BKT neturėtų būti, kompanijos turėjo srautų diversifikacijas, nėra taip, kad būtų susijusios su viena šalimi, viena kompanija, vienu klientu“, – sakė V.Šileika.
2022–2025 metais – apie 350 mln. eurų investicijų
Kelerių metų investicijų į uosto infrastruktūrą planai aptarti penktadienį vykusiame Klaipėdos jūrų uosto direkcijos tarybos posėdyje.
„Prioritetiniai artimiausių metų projektai nukreipti į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą“, – pranešime teigė A.Latakas.
Anksčiau skelbtos 2022–2025 metais investicijos į uosto infrastruktūrą nesikeičia – j suma sieks apie 350 mln. eurų. Daugiau kaip pusę šios sumos numatoma skirti bangolaužių rekonstrukcijai, laivybos kanalui gilinti bei kitiems projektams, apie trečdalį – krantinių rekonstrukcijai bei geležinkelių plėtrai.
