„Uosto direkcijos įgyvendinamos investicijos – vienas iš svarbių veiksnių, nuo kurių priklauso uoste veikiančių krovos kompanijų veikla ir jų rezultatai. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Klaipėdos uosto infrastruktūra būtų aukščiausių kokybinių parametrų, todėl jau dabar yra rengiamas techninis projektas, kurį įgyvendinus laivybos kanale bus galima pasiekti 17 m gylį. Tuomet būsime pasirengę priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą, tačiau prieš gilinant kanalą būtina užtikrinti, kad naujiems parametrams būtų pritaikytos ir krantinės“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ rekonstruotoje krantinėje Nr. 68 jau yra sukūrusi naują suprastruktūrą. Pastatytas unikalios konstrukcijos 60 tūkst. tonų talpos laikino sukaupimo sandėlis, skirtas birių krovinių importui bei eksportui, įdiegtos modernios uždaros krovinių transportavimo technologijos. Taip pat kompanija įsigijo galingą naujos kartos elektrinį mobilųjį uosto kraną, atitinkantį „žaliojo uosto“ koncepciją – jis ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gali gaminti elektros energiją.
„Džiaugiamės, kad krantinių rekonstrukcija jau baigta. Iš tiesų tai labai lauktas projektas. Svarbu, kad jis dar turėtų tęsinį, mat pastatytos krantinės pritaikytos 16 metro gyliui, todėl laukia gilinimo darbai – tiek prie krantinės, tiek ir uosto kanalo – kad čia būtų galima priimti „Baltmax“ tipo laivus“, – sako kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.
Prie rekonstruotų krantinių akvatorija išgilinta iki 14,5 m gylio. Čia įrengti ir nauji geležinkelių keliai. Darbai kainavo apie 11 mln. Eur.
Per pastarąjį dešimtmetį Uosto direkcija į uosto vystymo projektus iš viso investavo apie 368 mln. Eur. Didžioji dalis investicijų buvo nukreiptos į krantinių rekonstrukciją ir statybą bei akvatorijos gilinimą. 2020–2023 metais pagal patvirtintą Klaipėdos uosto direkcijos strateginį planą į Klaipėdos uosto infrastruktūros tobulinimą yra numatyta investuoti apie 349 mln. Eur.
