Vien kovo mėnesį naftos produktų krova Klaipėdos uoste sumažėjo 25,9 proc. ir siekė 218 tūkst. tonų. Toks drastiškas kritimas siejamas su planiniais remonto darbais „Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose. Darbai jau baigti ir, viliamasi, naftos produktų krova Klaipėdos uoste vėl vyks kaip įprastai.
Klaipėdos uoste per pirmuosius tris šių metų mėnesius perkrauta 10,3 mln. tonų krovinių, pernai tuo pat metu buvo perkrauta 10,02 mln. tonų.
„Stebime, jog mažėja ir žemės ūkio produktų krova pirmąjį ketvirtį. Apie 83 proc. grūdų šiuo metu eksportuojama per Klaipėdos uostą. Kalbėjome su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais. Jie patikino, jog bus daroma viskas, kad kuo daugiau grūdų būtų gabenama geležinkeliais ir kraunama Klaipėdoje“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Nors tarp Baltijos valstybių Klaipėda ir toliau užima lyderio pozicijas, stebima, jog krovos apimtys auga ir kituose uostuose: Rygoje krova augo 2,1 proc. (iš viso perkrauta 9,3 mln. tonų), Ventspilyje susikoncentruota į naftos ir anglių krovinius, tai lėmė 16,7 proc. augimą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Talino uoste krovos apimčių kreivė ir toliau linksta į apačią.
„Visoje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje beveik 15 proc. mažėjo žaliavinės naftos krova. Dabar pasaulyje yra įjungtas taupymo režimas ir naftos produktų suvartojimas – sumažėjęs. Reikia įvertinti ir tai, jog žiema buvo šilta“, – sakė A.Vaitkus.
Per pirmuosius tris metų mėnesius Klaipėdos uosto pajamos siekė 14,09 mln. eurų, palyginimui, pernai – 14 mln. eurų. „Pajamų augimas mums labai svarbus, nes reikia ruoštis finansiškai labai imliam laikotarpiui. Jei pasitvirtinsime bendrąjį planą, tai kitų metų investicinis planas sieks apie 170 mln. eurų“, – teigė direktorius.
