Klaipėdos uoste krova šiemet nežymiai krito, dėl ateities – nežinomybė

„Blogiausiu atveju kritimas galėtų būti 50 procentų. Koks galėtų būti scenarijus geriausiu atveju – sunku pasakyti. Apskritai šiuo metu bet ką prognozuoti yra sudėtinga netgi trumpuoju laikotarpiu“, – kalbėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius Robertas Valantiejus. Pristatydami devynių šių metų mėnesių krovos rezultatus uostininkai buvo gana optimistiški – kritimas, lyginant su praėjusiais metais, buvo nežymus, o jį lėmė skystų krovinių, kaip naftos bei trąšų mažėjimas.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / A. Kundroto nuotr.

Apžvelgdamas šių metų rezultatus Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pažymėjo, kad Klaipėdos uostui išlikti lyderiu tarp Baltijos šalių uostų, padėjo krovinių diversifikacija. Vis akcentuojama, kad Lietuvos jūrų uosto stiprybė – nesusitelkimas į vieną krovinių rūšį.

Matoma, kad sumažėjus naftos produktų, skystųjų trąšų bei biriųjų krovinių krovai, praradimus bent iš dalies kompensavo išaugę generaliniai kroviniai. Jų, kaip žinia, išaugo visuose uostuose. Fiksuojama, kad kai kur prie uostų vartų laivams tenka stovėti ir „spūstyse“, laukiant, kol bus iškrauti.

LJKKA nuotr./Krova Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius
LJKKA nuotr./Krova Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius

Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdoje perkrauta 33,6 mln. tonų krovinių, tai yra beveik 3 proc. mažiau nei pernai.

V.Šileika pažymėjo, kad Klaipėda vis dar lieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Štai Taline stebimas nežymus krovos augimas, o Rygoje vis dar tęsiasi kritimas. Svarstoma, kad tai gali būti susiję su rusiškų krovinių netektimi.

Dėl ateities – nežinomybė

Anot Lietuvos jūrų krovos kompanijų atstovų, numatyti, kokie bus artimiausi metai – sudėtinga. Ne tik dėl sankcijų Baltarusijai, bet ir dėl žinių apie Kiniją.

„Jei sankcijos imtų veikti visu mastu, galų gale atsirastų pokyčiai ir Kinijos politikoje, tai, manau, paliestų ne tik uostą, bet ir visą logistinę grandinę. Netekus tam tikrų krovinių kentėtų ne tik uosto kompanijos, bet ir Lietuvos geležinkeliai, autovežėjai, muitinės tarpininkai ir panašiai. Tai paveiktų ir mūsų šalies verslą – importuotojus ir eksportuotojus“, – teigė V.Šileika.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos uostas
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos uostas

Anot jo, uosto kompanijos skiria daug dėmesio šiai tematikai, svarsto įvairius scenarijus, dedamos visos pastangos, kad situaciją stabilizuotų.

Klaipėdos uostui netekus baltarusiškų krovinių krovos apimtys sumažėtų iki 10 mln. tonų. Persiorientuoti ir atstatyti praradimus gali prireikti ne vienerių metų.

„Pakeisti trumpuoju laikotarpiu tokį kiekį krovinių sudėtinga, klausimas, ar iš viso įmanoma“, – svarstė V.Šileika.

Anot jo, prognozuoti, kokie galėtų būti kiti metai, vargu ar kas ryžtųsi. Tačiau, kaip paminėjo R.Valantiejus, piešiamu pesimistiniu scenarijumi, krova Klaipėdos uoste dėl geopolitinių pokyčių gali sumažėti ir perpus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs