„Lietuva ir Japonija turi didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą. Palanki Klaipėdos uosto geografinė padėtis užtikrina tiesioginį išėjimą į Europos rinkas, o vystoma uosto infrastruktūra netolimoje ateityje leis priimti didžiausius laivus Baltijos jūroje. Naujų galimybių abiejų šalių verslams ir investicijoms taip pat atveria Lietuvoje įgyvendinami strateginiai „Rail Baltica“, „Via Baltica“ projektai“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Japonijos kompanijų atstovams šiandien pristatyti Klaipėdos uosto pranašumai ir pajėgumas, aptarti ekonominiai uosto rodikliai, krovos galimybės, vykdomi svarbiausi uosto plėtros projektai. Vizito metu surengtoje ekskursijoje hidrografiniu laivu „Lotas“ drauge su Klaipėdos uoste veikiančių didžiausių įmonių vadovais ir atstovais apžvelgta uoste veikiančių krovos įmonių veikla, specifika, logistikos klausimai, neišnaudotos nišos, kuriose būtų galima sėkmingai plėtoti abipusius verslo ryšius. Japonijos verslininkų delegacija taip pat supažindinta su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivu-saugykla „Independence“.
„Vertiname Japoniją kaip strateginę Lietuvos partnerę Azijoje, todėl norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Labai tikimės, kad šiandien uoste viešėję šios šalies verslininkai parveš žinią apie Klaipėdos uostą kaip puikiai tinkamą vietą investuoti, vykdyti verslą ar dalyvauti įvairiuose projektų vystymo etapuose. Sinergija transporto ir logistikos srityje dar tikrai neišnaudota“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Japonija – viena iš didžiausių pasaulyje automobilių, elektronikos, mašinų ir įrengimų, plieno bei spalvotųjų metalų, laivų, chemijos, tekstilės, maisto produktų gamintojų. Lietuva gali Japonijai pasiūlyti naudotis integruota transporto ir logistikos sistema bei intermodalinių terminalų paslaugomis, bendradarbiauti įgyvendinant Klaipėdos uosto plėtrą.
Šiemet Lietuva ir Japonija mini diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį.
