Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.
„Pasaulinės tendencijos logistikoje lemia tai, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais. Tokių laivų vis daugiau sulaukiama ir Klaipėdos uoste. Išanalizavus pastarųjų metų statistiką, į Klaipėdą atplaukiančių laivų talpa per paskutinius 6 metus padidėjo 26,6 %. Norėdami sėkmingai prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, privalome žiūrėti toliaregiškai ir sistemingai investuoti į infrastruktūros gerinimą", – sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Uosto gilinimo projektas yra itin svarbus ir aplinkosauginiu požiūriu. Laivybos kompanijos, negalėdamos išnaudoti efektyviausių transporto priemonių, šiuo metu dalį krovinių į Klaipėdos uostą gabena nepilnai pakrautais arba mažesniais laivais, todėl tam pačiam krovinių kiekiui pergabenti išnaudojama santykinai daugiau resursų. Susiformavusi aplinka lemia tai, kad tam pačiam krovinio kiekiui transportuoti sugaištama daugiau laiko ir patiriamos didesnės kelionės sąnaudos, o intensyvesnė laivyba neigiamai veikia aplinkos oro kokybę.
Gilinimo darbai turėtų startuoti kitų metų pradžioje. Uostas iki 15 metrų gylio turėtų būti pagilintas iki 2022 metų pavasario.
2021–2024 metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Daugiausiai lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams.
