Pasak uosto direkcijos vadovo Algio Latako, svarstyti keturi uosto plėtros variantai, iš jų palankiausiai vertinamas vadinamasis 4A, pagal kurį 100 hektarų plote būtų statoma 1,3 km ilgio krantinė.
„Šis variantas mums labiausiai patinka, laivų įvedimo požiūriu jis yra geriausias. Šiandieninėmis kainomis viskas kainuotų apie 500 milijonų eurų“, – penktadienį Klaipėdoje vykusiame uosto plėtojimo tarybos posėdyje posėdyje sakė A. Latakas.
Anot jo, ketvirtasis variantas kelia mažiausiai klausimų ir dėl poveikio aplinkai, nuo kurio gali priklausyti, kuris plėtros kelias bus pasirinktas: „Jis nedaro tokios didelės įtakos aplinkai, kaip kiti variantai. Poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas 2024 metais“.
Projektinius plėtros siūlymus parengusios JAV bendrovės „Moffatt&Nichol“ skaičiavimais, investicijos į uosto plėtrą atsipirktų per 50 metų.
„Matome, kad projektas yra atsiperkantis, įtelpame į valstybės parametrus“, – sakė A. Latakas.
Uosto direkcija planuoja, kad statybos galėtų prasidėti 2026-aisiais ir būtų užbaigtos per dvejus metus.
Skaičiuojama, kad naujoje uosto teritorijoje per metus būtų galima perkrauti apie 2 mln. standartizuotų konteinerių (TEU), ji generuotų papildomas 30 mln. eurų pajamas, būtų sukurta 500 naujų darbo vietų.
Kartu su uosto plėtra pagal anksčiau parengtus pasiūlymus gali būti vystoma ne tik pramoninei veiklai, bet ir miestiečių poreikiams skirta teritorija, įrengiant pramoginių laivų uostą, o Kuršių marias sujungiant su Karaliaus Vilhelmo kanalu bei atveriant galimybę susisiekimui tarp jų.
Taip pat planuojamas pietinis Klaipėdos išvažiavimas, kuriuo būtų nukreiptas transportas iš uosto.
