Ministro sprendimu pasidžiaugęs A.Latakas teigė, kad uosto direkcija nėra gavusi nurodymo baltarusiškų trąšų nekrauti.
Paklaustas apie tai, ką šiuo atveju darys uostas, jei trąšos ir toliau važiuos per Lietuvą, A.Latakas sakė, kad sprendimas dėl tolesnio tranzito turėtų būti bendras, jo koordinavimu turėtų užsiimti Vyriausybė.
„Tai turėtų būti bendrinė tvarka, kuri ir išdėstytų, kaip turėtų elgtis įmonės. Įmonės atskirai šiuo atveju negalėtų veikti ir turbūt tų problemų ar tų tikslų, kurie yra keliami, jos neišspręstų“, – kalbėjo A.Latakas.
Anot jo, imdamiesi savarankiško sankcijų įgyvendinimo tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uosto direkcija rizikuotų pažeisti įstatymus.
Bendras tranzitinių krovinių iš Rytų šalių kiekis yra 19 mln. tonų. Iš viso pernai uoste perkrauta 48 mln. tonų krovinių.
„Šitie tranzitiniai kroviniai turi tendenciją mažėti, iš Rusijos mažėja labai stipriai, nes rusai krovinius krauna per savo uostus. Nuo sausio 1 d. stipriai sumažėjo baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste – ne tik trąšų, bet ir medienos, metalo gaminių ir kitų krovinių“, – kalbėjo A.Latakas.
Vadovas taip pat pabrėžė, kad šiuos metus uostas geriausiu atveju užbaigs perkrovęs 3 mln. tonų mažiau nei pernai. Toks pokytis gali lemti darbuotojų mažinimą.
Per vienuolika šių metų mėnesių Klaipėdos uosto krova siekia 41,7 mln. tonų. Bendras krovos rezultatas Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažesnis 4 proc.
„Bet kokios įmonės vadovybė, matydama, kad gali susidurti su pajamų mažėjimu, privalo tiesiog peržiūrėti savo struktūrą, etatus, įvertinti tai, kokias funkcijas galima sugretinti, ko atsisakyti ir mes tokią kaip ir reorganizaciją pasidarėme“, – sakė vadovas.
Jis pridūrė, kad reorganizacija nebus didelė. „Jeigu ateityje kokios aplinkybės priverstų ar neleistų gauti pajamų, tie procesai nebūtų baigtiniai“, – pridūrė A.Latakas.
Šiuo metu Klaipėdos uosto direkcijoje dirba 255 asmenys, planuojama atleisti apie 20 darbuotojų.