„Klaipėda be uosto, krovos, būtų kaip Palanga, bet veiklai, ekonomikai, Klaipėda turi didelę įtaką. Reikia ieškoti sprendimo būdų, kad visuomenė gyventų kokybiškai“, – sakė komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pabrėždamas, jog komiteto tikslas išgirsti miestiečių problemas, kurios susidariusios Klaipėdoje dėl taršos.
Komiteto atstovai trečiadienį lankėsi ir pačioje bendrovėje „Klasco“. Pliaupiant lietui akivaizdžių problemų sako neišvydę, tačiau jos nuolat aidi iš bendruomenės, savivaldybės.
Klaipėda be uosto, krovos, būtų kaip Palanga, bet veiklai, ekonomikai, Klaipėda turi didelę įtaką.
Klaipėdiečiai jau ne vienus metus kelia klausimą dėl taršos iš Klaipėdos uosto įmonių, rašo skundus, skambina atsakingoms institucijoms. Viena tokių įmonių – „Klasco“, kurios kraunamas geležies oksidas keiksnojamas miestiečių. Nuo uosto krovos terminalų apie šimtą metrų gyvenantys žmonės demonstruoja juodas palanges, „apsnigtus“ automobilius, spalvą pakeitusią žolę ar net renovuotus namų fasadus.
Juoduoja net ir centras
Trečiadienį komiteto nariams kalbėjusi Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją asociacijos vadovė Alina Andronova teigė, jog politikams reikėtų pasivaikščioti ne tik uoste, bet ir šalia esančiomis gyvenamųjų kvartalų gatvėmis.
Gyventojai citavo Lietuvos geologijos tarnybos raštą, kuriame teigiama, jog atlikus cheminę ir minerologinę sudėties palyginamąją analizę konstatuota, kad „Klasco“ kraunamų krovinių sudėtis yra analogiška gretimose gyvenamosiose teritorijose surinktų kietųjų nuosėdų sudėčiai. Toks tyrimas buvo atliekamas 2017–2019 metais.
Miestiečiai siekia, jog birūs kroviniai būtų kraunami už miesto ribos arba perkraunami uždaru būdu.
Vienai bendruomenei atstovavusi moteris pabrėžė, jog ne uostas blogas, o tarši uosto veikla. Be to, dėl veiklos kenčia Kuršių marios, į kurias teka nešvarios nuotekos, galiausiai nukeliaujančios į Baltijos jūrą, kurioje maudomasi, o iš jos valgoma ir sugauta žuvis.
„Veiklą vykdo uostas, koks poveikis mums, miestiečiams, gyvenantiems apie šimtą metrų nuo krovos? Labiausiai uosto krovos įtaką jaučia šalia esantys gyvenamieji rajonai. Vitės ir Melnragės kvartalai pučiant vėjui periodiškai jaučia smarvę, geležies dulkės nusėda gyvenamojoje aplinkoje. Smeltės gyventojus pasiekia dulkės, metalo laužo triukšmas. Kur uostas priartėja su tarša ir triukšmu, kyla problemų. Esama teisinė bazė neužtikrina miestiečių teisės gyventi švarioje aplinkoje. Aptarnaujantis transportas naudojasi tomis pačiomis gatvėmis. Klaipėdoje jau kursuoja elektra ir dujomis varomi autobusai. Kada uosto transportas taps mažiau taršus? Žadėtos triukšmo sienutės taip ir neįrengtos, ministerija paliko mus „ant ledo“. Aiškėja slapti planai iškirsti 30 ha Girulių miško“, – problemas dėliojo viena klaipėdietė .
Klaipėdoje jau kursuoja elektra ir dujomis varomi autobusai. Kada uosto transportas taps mažiau taršus?
Gyventojai ragino politikus palaikyti iniciatyvą kuo greičiau palaiminti aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos užregistruotą Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą. Siekiama, jog nauji aplinkosauginiai reikalavimai įsigaliotų dar šiemet, o ne 2022 metais, kaip buvo numatyta.
Aplinkos ministerijos Seimui pateiktomis aplinkosaugos apsaugą reglamentuojančių įstatymų pataisomis, arba vadinamuoju „Klaipėdos paketu“, buvo siūloma įtvirtinti draudimą, nustatantį, kad kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose (jokios taršos už tvoros). Tačiau priimant „Klaipėdos paketą“ Seime buvo nustatyta, kad šis draudimas įsigalios tik nuo 2022 metų.
Miestiečiai politikams demonstravo nuotraukas, kuriose užfiksuoti pajuodę jų namai.
„Šie vaizdai tik dalelė didelio paveikslo Klaipėdoje. Begalė įmonių, kurios teršia – „Klaipėdos mediena“, kitos uosto įmonės, „Kaminera“, „Smeltė“ gyventojams taip pat kenkia, didžiulė triukšmo tarša, kietųjų dalelių tarša. Pietinės dalies gyventojai kenčia nuo smarvės“, – sakė A.Andronova.
Susitikime keltas klausimas ir dėl nuotekų, keliaujančių iš uosto įmonių į marias, taršos. Štai „Klasco“ kalnus krovinių purškia vandens patrankomis, teritorijoje matyti spalvotos balos. Aplinkosaugininkai teigia ne kartą užfiksavę padidėjusią taršą nuotekose.
„Ar nesudaro purškimas kitos ekologinės grėsmės?“ – klausta susitikime.
„Nesame teršėjai“
„Klasco“ vadovas V.Štumbergas susitikime tikino, kad įmonė deda visas pastangas, yra atvira, o pernai joje atlikta apie šimtas patikrinimų.
„Nesam chirurgijos skyrius, bet nesam teršėjai“, – sakė jis, vardindamas įmonėje įdiegtas priemones taršai suvaldyti. Vadovas teigia, jog klaidų būta sandėliuojant koksą, kuris ėmė dulkėti, ir įmonė už jas visuomenės atsiprašė, tačiau nuo tol, nuo 2018-ųjų, ėmėsi aplinkosauginių priemonių – vandens patrankų, užklojo kalnus krovinių bespalve purškiama plėvele, įsigijo valymo mašinas, specializuotas priemones kelių laistymui, pastatė oro taršos stotelę, kurios duomenys prieinami visuomenei.
Dulkių sienelės, anot vadovo, statyti neleista, tačiau jis patikino, jog įmonė laimėjo teisinį procesą ir tai bus padaryta. Specialią apsaugančią nuo dulkių sienelę suprojektavo bendra JAV ir Kanados įmonė. Lietuvoje esą tokio lygio šios srities specialistų nesama. Sienelė sugaudo net ir labai smulkias dulkes.
V.Štumbergas tikina, jog įmonė norėjo pasitraukti toliau nuo gyvenamųjų namų, tačiau nebuvo suteiktas leidimas. Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys pabrėžė, jog savivaldybė nesutiko su tokiu siūlymu, nes įmonė siekė išplėsti teritoriją, o ne pasitraukti į šoną. Tuomet veiklos mastas būtų dar padidėjęs, o tarša pasiektų dar didesnį kiekį miestiečių namų.
„2019 metais pas mus atlikta virš šimto patikrinimų, per visus nebuvo užfiksuota jokio pažeidimo, išskyrus dėl lietaus vandens nuotekų. Esam pasitvirtinę ilgalaikę strategiją, 3 mln. eurų dėl valymo įrenginių, – kalbėjo vadovas. – Noriu priminti dėl tyrimo, kad buvo chromas, ekstremali situacija, gyventojų evakavimas ir mirtis. Išėjo blynas. Padarė tyrimus ir nebuvo nustatyta jokio chromo. Užsakėme nepriklausomą tyrimą, kuris parodė, kad nėra jokio chromo. Savivaldybė paėmė kitus tyrimus. Tada danai padaro tyrimus ir chromo nėra. Kodėl šitie ūsai ir barzdytė kabo?“.
V.Štumbergas tikina, jog derėtų atlikti visos Klaipėdos taršos tyrimą, o ne vien badyti į vieną įmonę. Esą teršia ir transportas.
Vicemeras A.Barbšys teigia, jog šita versija girdėta jau daug kartų.
„Visiems gyventojams aišku, kad tarša atsirado, kai pradėti krauti šitie kroviniai. Sąsajų nemato tik pati krovos kompanija. Matydami, kad nėra daroma veiksmų ir tarša, dulkėtumas gyvenamajame kvartale nemažėja, savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad stabdytų leidimą šitokiems kroviniams krauti šalia gyvenamųjų rajonų atviru būdu. Laukiame, koks bus sprendimas“, – sakė vicemeras.
Visiems gyventojams aišku, kad tarša atsirado, kai pradėti krauti šitie kroviniai. Sąsajų nemato tik pati krovos kompanija.
Tarša tik nuotekose
Aplinkosaugininkai susitikime teigė, jog problemų dėl įmonės veiklos esama, o už jų viešinimą galima padėkoti visuomenei.
„Iš tiesų verslas turės civilizuočiau dirbti, faktas. Įstatyminis paketas, pavadinkime „Klaipėdos paketu“, įgalins aplinkosaugininkus, visuomenę aktyviau dalyvauti įmonių kontrolės procese, įmonės turėtų pasitempti. Esminis dalykas, kad Europos Sąjungoje, civilizuotuose kraštuose matuojama tarša pačių smulkiausių kietųjų dalelių, kurios gali sukelti tam tikrus nepageidautinus reiškinius žmogaus sveikatai. Nėra reglamentuojama dėl produkto skraidymo už tvoros. Diskusijoje matome, kad produktas, žaliava, birios medžiagos atsiranda už sklypo tvoros. To neturi būti – ar geležis, ar miltai, ar krakmolas. Tokio reglamentavimo nėra. Ūkiškai žiūrint – vizualus teršimas. Kas teršia, turėtų išsivalyti. Įstatyminė bazė keičiama link to, kad už sklypo tvoros neturėtų skraidyti produktai ir tas, kas užteršė, turi išsivalyt. Miestuose tokia krova turėtų būti uždengta, statiniuose arba už miesto ribų“, – kalbėjo aplinkosaugininkų atstovas.
Susitikime Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Alfredas Šepštas teigė, jog įmonėje įdiegta oro taršos stotelė devynis mėnesius matavo rodiklius. Viršijimų nenustatyta.
„Čia pagrindinė problema. Tyrimais, kad viršijamos aplinkos oro kokybės normos, kaip ir nėra patvirtinama“, – sakė A. Šepštas. Tačiau nustatyta, jog bendrovėje esama problemų su paviršinių nuotekų tvarkymu. Įmonėje kraunamos ir trąšos, o nuotekose aptikta azoto, jų normatyvai viršija normas.
