Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl robotai pakeis žmones?

Jie nepakeis. Atsakymas labai paprastas ir vienareikšmiškas. Tačiau kodėl? Kai mokslininkai ir inžinieriai kalba apie robotizacijos sprendimus, ir žada, kad jie jau labai greitai sukels vadinamąją Ketvirtąją pramonės revoliuciją, nemažai žmonių ima neramiai muistytis kėdėse bei nervingai juoktis. Juk robotai ateina tam, kad atimtų iš mūsų darbus, o galiausiai ir visą pasaulį. Ar ne?
„PART4you” robotas „Audi“ gamykloje
„PART4you” robotas „Audi“ gamykloje

Sunerimti turėtų buhalteriai, teisininkai ir bankininkai

Technologinių-inžinerinių mokymų projektų rengimu daugiausiai užsiimančios VšĮ “Intechcentras” vadovas Audrius Jasėnas skuba raminti šiek tiek išsigandusius. Anot jo, robotai žmonių tikrai nepakeis. Tačiau jie neabejotinai sukels žmonėms poreikį persiorientuoti.

“Artimiausiu metu gamyboje bus labai didelių pokyčių. Netgi pasakyčiau, kad proveržių. Teiginys, jog robotai pakeis žmones gamyboje yra teisingas tik iš dalies. Tai pirmiausia palies žemiausios kvalifikacijos darbuotojus. Vienas robotas gali pakeisti kelis darbuotojus, todėl gamykla galės gaminti produkciją pigiau ir efektyviau, taps konkurencingesnė ir galės toliau plėstis. Augančiai įmonei reikės daugiau darbuotojų ir dėl gamybos automatizacijos ir robotizacijos darbuotojus reikės perkvalifikuoti”, - kalbėjo jis.

Panašiai kalba ir robotizacijos bei automatizacijos sprendimus kuriančios įmonės “Du Kubu” vienas iš įkūrėjų ir vadovų Tadas Sperauskas. “Taip, tikimybė, kad kažkokios darbo vietos bus perduotos robotams, yra didelė. Kiek tenka skaityti mokslininkų prognozių, tai panašu, kad iki 30 proc. žmonijos darbų galima pakeisti robotais. Robotas nėra tik su rankomis ir kojomis. Robotas yra tiesiog automatinė sistema. Robotine sistema galime pavadinti ir tam tikrą programinę įrangą”, - aiškino jis.

Kaip sako A.Jasėnas, robotizacijos procesas, tegu dar ir nėra labai ryškiai matomas, yra prasidėjęs jau senokai. Jeigu įmonės galvoja kaip dirbs po 10, 20 metų, tai jos jau dabar turi daryti atitinkamas investicijas į automatizaciją ir robotizaciją. Tie, kas tokį poreikį supranta, išliks. Likusiems ateis sunkios dienos.

“Įmonės turi užduoti sau klausimą - kur mes norime būti po 10 ar 20 metų ir kokius robotizacijos infrastruktūros didinimo ir specialistų ruošimo žingsnius turime per tą laikotarpį atlikti? Kitaip sakant, turi nuspręsti kokius pokyčius privalo įgyvendinti. Organizacijoje, kurioje žmonės yra vertybės, turi būti daug dėmesio skiriama darbuotojų psichologiniam parengimui. Pati organizacija ir darbuotojai turi mokytis valdyti būsimus pokyčius ir jų nebijoti”, - dėstė VšĮ “Intechcentras” vadovas.

Ir robotai ateina toli gražu ne vien į pramonę. Jie galiausiai turėtų perimti daugumą užduočių, kuriose yra daug monotonijos. “Vienas futurologas pernai Vilniuje vykusioje “Innovation Drift” konferencijoje pastebėjo, kad per artimiausius kelius dešimtmečius nebeliks buhalterių, teisininkų ir bankininkų. Paprasčiausiai jų užduotys yra labiausiai atsikartojančios. Būtent tokias užduotis atlikti robotams lengviausiai. Tačiau tokių užduočių, kurios reikalauja kūrybingumo, originalių minčių ir idėjų robotai iš principo dar labai ilgai negalės atlikti. Tam tiesiog nepakankamai išvystytas Dirbtinis intelektas”, - sakė T.Sperauskas.

Ne grėsmė, o galimybė

Visgi buhalteriams luditais tapti dar tikrai nereikėtų. Kaip pastebi T.Sperauskas, mums reikėtų labiau koncentruotis į teigiamą pokytį, kurį pradės robotizacija. “Švietimo sistema natūraliai viską sureguliuos taip, kad žmonės mokyklose, universitetuose studijuotų šiek tiek kitokius dalykus. Robotai, kurie perims darbus, bus ne konkurentai, o kolegos žmonėms. Mes patys pereisime prie labiau kūrybinės veiklos, idėjų generavimo. Juk kuo mažiau bus to juodo nekūrybinio darbo, tuo daugiau atsiras gerokai įdomesnių užduočių, kurių šiandien mes gal net negalime įsivaizduoti”, - kalbėjo jis.

A.Jasėnas savo ruožtu pastebi, kad daug dalykų turėtų pasikeisti kartu su kartų kaita. Jaunesni žmonės, kuriems robotų kaimynystė bus savaime suprantama, į juos ir žiūrės visai kitaip. Kita vertus, mums neabejotinai praverstų ir daugiau švietėjiškos veiklos.

“Tačiau robotizacijos proveržio mes neišvengsime ne tik gamyboje, bet ir kasdienėje mūsų veikloje. Atkreipkite dėmesį, jog mus jau dabar aptarnauja robotai. Prekybos centruose veikiančios savitarnos kaskos, užsienyje greito maisto restoranų užsakymus priimantys robotai, autonomiški be vairuotojo pagalbos riedantys automobiliai. Taigi procesas jau prasidėjęs ir jo mes tikrai neišvengsime. Ką galime visi kartu daryti tai šviesti visuomenę, kelti darbuotojų kvalifikaciją, rengti reikiamus specialistus pramonei ir nebijoti Ketvirtosios pramonės revoliucijos, nes besiskverbianti robotizacija pamažu grąžina galimybę išlaikyti gamybą Europoje ir tuo pačiu Lietuvoje”, - įsitikinęs VšĮ “Intechcentras” vadovas.

T.Sperauskas pateikė pavyzdį iš gilios senovės, gerai iliustruojantį, kodėl visgi robotų mums nereikėtų bijoti. Pasak jo, anksčiau žmonės žvejojo vien su meškerėmis. Dešimties žmonių kaime buvo penki žvejai, kurie kasdien parnešdavo po žuvį. Po to kažkas išrado tinklą. Nuo tada užteko vieno žvejo visam kaimui. Tačiau tai nereiškia, kad tie likę keturi žmonės kažkur dingo. Jie tiesiog pradėjo domėtis kažkuo kitu. Pavyzdžiui, žolelių rinkimu, iš kurio išsivystė medicina. Lygiai taip pat ir robotizacija mums padės tobulėti srityse, kurios šiandien gal net neegzistuoja.

“Mes būsime laisvesni kurti, užsiimti gerokai įvairesniais dalykais. Tai daryti galės vis daugiau žmonių, ir civilizacija dėl to galimai ims vystytis eksponentiškai. Ankstesnės pramonės revoliucijos jau parodė, kad tai įmanoma. Juk žmonija tūkstantmečius vystėsi gana lėtai, o per paskutinį šimtmetį tiesiog žaibiškai. Dar prieš keliasdešimt metų niekas ir neįsivaizdavo, kad bus tokie tokie dalykai kaip internetas. Ir ar jis kažką atėmė iš mūsų? Ne, jis kaip tik suteikė daugybę naujų galimybių”, - teigė T.Sperauskas.

Gegužės 18-20 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre “Litexpo” bus surengtos trys parodos: “TransBaltica”, “Mechanika” ir “Balttechnika”. Lankytojai čia galės apžiūrėti naujausius sunkvežimius, autobusus, sužinoti automobilių detalių rinkos ypatumus, palyginti paslaugų ir produktų kokybę bei kainas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?