Kaip vyksta ir kodėl toks svarbus žemės išpirkimas visuomenės poreikiams „Rail Balticos“ projekte – interviu su susisiekimo viceministru Mindaugu Tarnausku.
– Kada „Rail Baltica“ suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas? Kokius kriterijus apskritai turi atitikti projektas, kad jis būtų suteiktas?
– Ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįstami valstybei išskirtinai svarbūs, ekonominę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys projektai.
Į tokio statuso suteikimo procesą įsitraukia aukščiausios šalies institucijos. Pirmiausia, Susisiekimo ministerija, inicijuojanti projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu kreipiasi į Vyriausybę, kuriai pateikiama reikiama informacija – projekto galimybių studija. Studijoje pateikiama išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais.
Vyriausybės teikimu Seimas projektą pripažįsta ypatingos valstybinės svarbos projektu, priimdamas nutarimą arba įstatymą. Taip pat patvirtinama ir projektą įgyvendinanti institucija. Šiuo atveju tai – Susisiekimo ministerija.
Seimas projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažino prieš daugiau nei dešimtmetį – 2011 metais spalį.
– Kuo išskirtinis ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą turinčio projekto įgyvendinimas, lyginant su tokio statuso neturinčio projekto įgyvendinimu? Paprasčiau tariant, ką šis statusas suteikia projektui?
– Ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą turintis projektas įgyvendinamas pagal atskirą, specialią, greitesnę ir efektyvesnę procedūrą. Pavyzdžiui, jeigu įgyvendinat projektą reikalinga privati žemė, ji gali būti išperkama vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu.
Projekto „Rail Baltica“ atveju, vienas iš būdų paspartinti europinės geležinkelio vėžės tiesimo darbus – nedelsiant išpirkti konkrečius sklypus ir pradėti jau identifikuotų geležinkelių infrastruktūros objektų ir tiltų projektavimą ir statybas Lenkijos sienos link. Žemės sklypų išpirkimo procedūros taip vadinamiems „taškiniams“ objektams – viadukams, tiltams, tuneliams – statyti vyksta nelaukiant, kada bus patvirtinti šiuo metu rengiami bei su visuomene derinami specialieji planai.
Be to, žemės sklypų savininkai, kurių sklypuose bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis, tiesiogiai – registruotais laiškais – informuojami apie tai, kad jų žemė bus išperkama turint tikslą įgyvendinti nacionalinės reikšmės projektą.
– Ką iš esmės reiškia žemės paėmimas visuomenės poreikiams?
– Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais vykdomas žemės išpirkimas, teisingai už ją atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams bei užtikrinant jų teisėtų interesų apsaugą.
– Kaip valstybė užtikrina šiuos teisėtus interesus?
– Žemės išpirkimas yra viena jautriausių ir sudėtingiausių temų. Mūsų, atsakingų už projekto įgyvendinimą, pareiga – nuolat palaikyti dialogą su gyventojais, teikti jiems visą reikiamą informaciją. Valstybės pareiga, be abejo, gyventojams už jų žemę išmokėti teisingą piniginį atlygį.
Kompensacijos dydis paaiškėja atlikus turto vertinimą. Pavyzdžiui, paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja ir rinkos verte. Gyventojui išmokama ta vertė, kuri yra didesnė.
Svarbu pažymėti ir tai, kad savininkams atlyginama tik pinigais, tačiau atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ar kitą turtą nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ar pelno mokesčiu.
– Kuo, Jūsų nuomone, Lietuvai svarbus „Rail Balticos“ projektas?
– Baltijos šalyse iki šiol nėra išplėtota europinio standarto – 1435 mm pločio – greitojo geležinkelio infrastruktūra. Tiesa, Lietuvoje yra nutiesta daugiau nei 128 km europinio standarto geležinkelio, kuris naudojamas krovinių vežimui Vakarų kryptimi. Visgi vertinant plačiau, Baltijos regionas yra atskirtas nuo Europos geležinkelių tinklo ir jame veikiančios geležinkelių paslaugų rinkos, neturi galimybių mažinti šio sektoriaus priklausomybės nuo Rytų rinkų, kas ypatingai svarbu dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis.
Europinė geležinkelio linija taip pat yra reikšmingas regioninės gynybos elementas, užtikrinantis tiek nacionalinį, tiek regioninį saugumą. Projekto įgyvendinimas prisidės prie sėkmingo Baltijos šalių įsiliejimo į Europos geležinkelių erdvę, o tai leis pagerinti prekybos sąlygas, pasiekti naujas eksporto rinkas, aplenkiant autoritarines valstybes (tokias kaip Rusiją ir Baltarusiją).
Be to, įgyvendinant projektą, priimtas sprendimas spartinti sprendinius, kuriais tarptautinių Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalai būtų tiesiogiai sujungti su europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkeliu.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
