Kinija ir jos investicijos senajame žemyne yra viena karščiausių temų Europos Sąjungoje. Įžvelgiama, jog įvairiuose Europos uostuose veikiantys kinai nori suformuoti tam tikrą uostų tinklą, o tai esą gali turėti neigiamų pasekmių.
„Visai neseniai grįžau iš Briuselio, galiu patikinti, kad didžiausi Europos uostai siekia pastatyti dar ir dar naujų terminalų. Tai, kas teigiama iš kai kurių politikų lūpų, skirtingi dalykai, agituojama, kad „nereikia, atsargiai“.
Pritariu – kinams negalima pardavinėti akcijų, infrastruktūros, tai mūsų kūno dalys, neturėtume padaryti klaidų. Pirėjo uostas yra išskirtinis pavyzdys, tai Graikijos valstybės sprendimas, Europoje rodomas kaip prasta patirtis ir mes manome taip pat, – apie finansinės krizės tuomet ištiktų graikų sprendimą kinams parduoti visą uostą sakė A.Vaitkus. – Bet šiandien yra globalūs skaičiai. Europos Sąjungos valstybės iš Kinijos turi 1,5 mlrd. dolerių apyvartą per parą“.
Pasak 15min studijoje viešėjusio susisiekimo viceministro Ričardo Degučio, Klaipėdos uostas yra stiprus žaidėjas, tad išlaikęs ambicijas gali tapti globaliu žaidėju.
„Kur Klaipėdos uosto pats didžiausias privalumas? Kalbame apie krovinys-jūra-uostas. Klaipėdos uostas stiprus šiuo požiūriu. Kitas privalumas – Klaipėdos uostas turi garantuotą išvystytą krovinių kelią jūra-sausuma arba sausuma-jūra. Kai stovi ant šių abiejų kojų, turi didelę perspektyvą ne tik regione, bet ir išlaikant ambicijas, turi perspektyvą ateiti kaip globalus žaidėjas, atsistoti į maršrutą tarp Azijos ir Europos krovinių.
Kalbant apie Azijos ir Europos krovinius – tai 2 mlrd. dolerių per dieną, tie skaičiai tikrai yra įspūdingi, – sakė R.Degutis. – Kaip pasidalina kroviniai – 90 proc. juda jūra. Geležinkeliu mažėliau nei procentas, bet vėlgi, atsiranda planavime, kad geležinkeliu irgi ateis kroviniai iš Azijos į Europą.
Kai kroviniai ateina į Lietuvą, mūsų privalumas – galime pasiūlyti aibę maršrutų – galime nukreipti į uostą, apdoroti, išvežti laivais, galime pasiūlyti maršrutą geležinkeliu, su galimybe perkrauti nuo plačios vėžės ant europinės.
Kai matome visą Lietuvos perspektyvą, galimybes, be abejo, subalansuotos plėtros, tai yra ir uosto perspektyva bendradarbiaujant su Azijos partneriais. Ji yra ant stalo, tiesiog priklauso nuo ambicijų, kiek sėkmingai tuo pasinaudosime, be abejo, įvertindami rizikas“.
R.Degutis pabrėžė, jog Klaipėdos uostu, jo plėtra, domisi ne tik kinai, bet ir Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras, Europos šalys, JAV.
Lenkai jau raško vaisius
A.Vaitkus priminė, jog jau prieš 15 metų, studiją atlikę japonai sakė, jog uostui reikia planuoti išorines teritorijas. Tai nugirdę suskubo kaimynai lenkai, jau raškantys vaisius iš Gdansko uosto, kuris iš „eilinio uostelio“ virto rimtu žaidėju ir, kaip sakė Uosto direkcijos vadovas, dabar perkrauna 2 mln. konteinerių.
A.Vaitkus pabrėžė, jog jei dabar į uostą ateitų kompanija, kuriai reikia 20 ha žemės prie vandens, galimybių priimti investuotojo nėra. Paklausus, ar tokie jau stovi prie durų, generalinis direktorius teigė, jog jau ir pabeldė, ir užėjo, bet kol kas tuo viskas ir baigiasi.
R.Degučio teigimu, uosto plėtros reikia ne tik Klaipėdai, bet visai Lietuvos ekonomikai. Šiandien transporto sektorius sukuria 14 proc. Lietuvos BVP.
„Jei norime išlaikyti ambicijas, turime plėsti ir investuoti į visą mūsų tinklą. Kalbame ne tik apie uostą, kalbame apie kelius, geležinkelį. Tai mums leistų iš esmės apginti ambiciją, kurią turime transporte. Pritariu tam, kad jei norime sėkmingai vystyti ekonomiką, investuotojas turi matyti, kad ir transporto sistema vystoma, o tai užtikrintų perspektyvą artimiausiems 10-20 metų, perspektyvą pasinaudoti transporto sistema atvežti ir išvežti krovinį. Vėlgi, tai lemtų uosto perėjimą į kitą žaidėjų lygą“, – studijoje kalbėjo R.Degutis.
Tai lemtų uosto perėjimą į kitą žaidėjų lygą, – studijoje kalbėjo R.Degutis.
Dabar Klaipėdos uostas yra pajėgus perkrauti apie 60 mln. tonų krovinių, pernai rezultatai siekė 43 mln. tonų.
Anot R.Degučio, jau dabar juntami apribojimai, nes privežti tokį kiekį krovinių sudėtinga, geležinkelis „nėra guminis“, trūksta papildomų kelių ir teritorijų.
„Kas susiję su Klaipėdos miesto požiūriu – turime rasti subalansuotą sprendimą, atsakyti į miesto susirūpinimus. Pirmiausia, ką norėčiau šiam kontekste pažymėti, kad aplinkosauginiai reikalavimai pasaulyje augs labai sparčiai. Tikrai ieškosime sprendimų, kurie atsilieptų į klaipėdiečių susirūpinimą“, – sakė viceministras.
A.Vaitkus sako jau dabar sulaukiantis investuotojų, kurie pasirengę investicijoms Melnragėje. Verslas įsitikinęs, jog išorinis uostas merdinčią Melnragę išjudintų iš sąstingio. Šioje teritorijoje A.Vaitkus regi naudą visam miestui, atsiveriančias erdves turizmui – SPA, teniso kortus, o gal futbolo aikštynus, restoranus, konferencijų centrus.
„Išorinis uostas būtų vienas didžiausių impulsų Klaipėdai, universitetui, aukštajam mokslui, gyventojų prieaugiui, nes iki šios dienos Klaipėda metai iš metų netenka didelės dalies gyventojų“, – sakė Uosto direkcijos vadovas.
Rengs investicinį planą
R.Degutis viliasi, jog jau po 4 metų ant stalo gulės investicinis planas ir bus pradedami susitikimai su partneriais, kurie galėtų ateiti į Klaipėdos uostą.
„Nekalbame apie šalis. Jei kalbame apie tai, kaip norime matyti vystymą – norime matyti stiprų, pasaulinio lygio operatorių, kuris ateitų ir užtikrintų, kad investicijos į uostą būtų panaudotos, būtų krovinys tai infrastruktūrai. Tokių partnerių labai daug – ir jūsų minėta Kinija domisi, yra Europos partneriai, labai stipri japonų kompanija, Singapūras, JAE, dirbame ir su kolegomis iš JAV. Šitame etape labai svarbu sukurti tam tikrą konkurencinę aplinką apie šitą projektą, kad kuo daugiau kompanijų būtų suinteresuotos dalyvavimu“, – kalbėjo viceministras.
Paklaustas, kokį Klaipėdos uostą įsivaizduoja po 20 metų, A.Vaitkus vizijose jį regi tarp 10 didžiausių, įtakingiausių uostų, teikiančių milžinišką naudą Klaipėdai, regionui ir visai Lietuvai.
