Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Konkurencijos tarybai kilo abejonių dėl valstybės pagalbos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ teisėtumo

Valstybės pagalba „Lietuvos jūrų laivininkystei“ gali būti neteisėta. Taip rašoma Vyriausybei ir prezidentūrai adresuotame Konkurencijos tarybos (KT) rašte.
Laivas „Deltuva“
Laivas „Deltuva“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę pranešė, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bus gelbėjama nuo bankroto. SEB bankas ketina įmonei suteikti 3 mln. eurų paskolą, kurią garantuos „Lietuvos geležinkeliai“, sumažindami valstybei mokėtinus dividendus.

Konkurencijos taryba savo iniciatyva prezidentūrai ir Vyriausybei pateikė nuomonę dėl pagalbos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ – KT aptaria Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymą.

Sprendimai dėl tokios paramos „Lietuvos jūrų laivininkystei“, kuri yra ant bankroto slenksčio, gali būti priskirti neteisėtai valstybės pagalbai.

KT kyla klausimas, ar pagalba įmonei atitiktų antrąjį valstybės pagalbos skyrimo kriterijų, kuris numato, kad parama turi palaikyti tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikti išskirtinę ekonominę naudą.

Jeigu likvidavus ūkio subjektą būtų gauta daugiau pajamų ar patirta mažiau išlaidų negu remiant šį ūkio subjektą ir palaikant jo veiklą, privatus investuotojas rinktųsi likvidavimą, – rašo KT.

„Pažymėtina, kad intervencijos į viešąjį ūkio subjektą, patiriantį sunkumus, atveju investicijų grąža turi būti palyginta su priešingos padėties scenarijumi ūkio subjekto likvidavimo atveju. Jeigu likvidavus ūkio subjektą būtų gauta daugiau pajamų ar patirta mažiau išlaidų negu remiant šį ūkio subjektą ir palaikant jo veiklą, privatus investuotojas rinktųsi likvidavimą“, – rašoma Konkurencijos tarybos rašte Vyriausybei ir prezidentūrai.

Kitaip tariant, valstybei reikia išsiaiškinti, ar tokios paramos teikimas „Lietuvos jūrų laivininkystei“ suteiktų jai tokią naudą, kurios ji negalėtų įgyti rinkos sąlygomis.

„Darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje yra abejonių tik dėl antrojo valstybės pagalbos kriterijaus tenkinimo. Preliminariu vertinimu, kiti kriterijai yra tenkinami“, – rašom KT dokumente.

Valstybės pagalba „Lietuvos jūrų laivininkystei“ gali būti teikiama tik pagal Europos Komisijos Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. Tai reiškia, kad Lietuva, prieš teikdama pagalbą įmonei, turi gauti EK sutikimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais