„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Krokodilo  ašaros: nuolat kažkuo besiskundžiantys vežėjai pernai uždirbo net 37 proc. daugiau

Pastoviai skambant vežėjų skundams dėl, pavyzdžiui, drakoniškų draudimo kainų, arba nerimui dėl ketinimų apmokestinti dienpinigius, statistika liudija apie jų aukso amžių. Pernai Lietuvos transporto sektorius uždirbo net 37 proc. daugiau nei metais anksčiau, labai smarkiai padidėjo ir jų paslaugų eksportas. Beje, eksportas į Rusiją augo pirmą kartą nuo sankcijų įvedimo.
Vilkikų eilė prie Kalė uosto
Vilkikų eilė prie Kalė uosto / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Lietuvos transporto paslaugų eksportas 2017 m. siekė 4,89 mlrd. eurų – tai 26 proc. daugiau nei 2016 m. Transporto paslaugų eksportas labiausiai augo į Vokietiją (47 proc.), Prancūziją (43 proc.), Austriją ir Italiją (po 37 proc.), skaičiuoja Susisiekimo ministerija.

Negana to, smarkiai augo ir transporto sektoriaus uždarbis - palyginti su 2016 m., šalies transporto sektorius pernai uždirbo 586 mln. eurų (37 proc.) daugiau.

„Transporto paslaugų eksporto reikšmė Lietuvos ekonomikai neabejotina – būtent šios paslaugos sudaro beveik 60 proc. viso šalies paslaugų eksporto. Esame suinteresuoti, kad Lietuvos vežėjai, vykdantys tarptautinius vežimus, galėtų dirbti palankiomis ir konkurencingomis sąlygomis, todėl dedame dideles pastangas gindami ir atstovaudami jų interesams užsienio šalyse ir ypač Europos Sąjungoje, šiuo metu derinant naujas mobilumo teisinio reglamentavimo nuostatas“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

2017 m. Vokietija pirmą kartą tapo didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka, aplenkusi iki tol didžiausią rinkos dalį sudariusią Rusiją.

Pernai mūsų šalies transporto paslaugų Vokietijai suteikta už 703 mln. eurų – tai sudaro 14,4 proc. viso Lietuvos transporto paslaugų eksporto ir daugiau kaip penktadalį (20,5 proc.) šių paslaugų eksporto į ES šalis.

Kitos pirmąjį Lietuvos transporto paslaugų eksporto penketą sudarančios šalys yra Rusija (652 mln. eurų, metinis augimas 28 proc.), Prancūzija (455 mln. eurų, +43 proc.), Danija (321 mln. eurų, +19 proc.) ir Austrija (249 mln. eurų, +37 proc.). Pažymėtina, kad transporto paslaugų eksportas į Rusiją padidėjo pirmą kartą nuo sankcijų įvedimo 2014 m.

Praėjusiais metais šalies transporto įmonės didino veiklos apyvartą – palyginti su 2016 m., sektoriaus pajamos augo 9,5 mlrd. eurų (18,6 proc.). Įmonės investavo į transporto priemonių parko atnaujinimą, intelektinės nuosavybės produktus. Daugiau nei pusę pajamų sudarė sausumos transporto bendrovių apyvarta, kuri siekė 4,4 mlrd. eurų – 21,8 proc. daugiau nei 2016 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs