Birių krovinių srautai sunyko 11,2 proc. iki 12,024 mln. tonų, generalinių – 2,7 proc. iki 7,205 mln. tonų, skystų – 17,9 proc. iki 2,269 mln. tonų.
Daugiausiai pernai perkrauta krovinių konteineriuose – 4,234 mln. tonų (19,7 proc. visos krovos), 8,7 proc. mažiau nei užpernai.
Grūdų ir jų produktų krova sumenko 2,4 proc. iki 2,795 mln. tonų (13,0 proc.), o medienos – išaugo 17,3 proc. iki 2,591 mln. tonų (12,0 proc.).
Naftos produktų perpilta 18,5 proc. mažiau – 2,174 mln. tonų (10,1 proc.), anglių – 58,2 proc. mažiau – 1,119 mln. tonų (5,2 proc.).
Rygos uosto direkcijos atstovė spaudai Inga Sabovica sakė, jog remdamasis krovos bendrovių prognozėmis, tarptautinėmis tendencijomis ir ekonominiais procesais sektoriuje uostas tikisi šiemet bendrą krovą padidinti 5-6 proc. iki apytikriai 22,8 mln. tonų.
Pasak jos, pirmiausiai šiais metais daugiau nei praėjusiais tikimasi perkrautų grūdų ir jų produktų, nes uostas nemažai investavo į atitinkamą infrastruktūrą, o jame veikiančios krovos įmonės sugebėjo sėkmingai pritraukti tranzitinius grūdų krovinius iš Lietuvos ir Rusijos.
„Šiemet planuojame nedidelį, bet stabilų krovinių apyvartos augimą, kuris yra svarbus Rygos uostui, kad jis galėtų sėkmingai tęsti investicijas į infrastruktūrą, žaliąsias technologijas bei pritraukti privačių investicijų“, – pareiškė Rygos uosto administratorius Ansis Zeltinis.
Anot jo, krovą tikimasi padidinti ir energetinių išteklių grupės kroviniais – paskutinį 2021-ųjų Rygos uoste atnaujinta anglies ir kokso krova, jų planuojama sulaukti ir šiais metais.
Be to, tikėtina, kad per COVID-19 pandemiją sutrikusios logistikos grandys pamažu grįš į įprastą veiklą, o tai gali užtikrinti konteinerių krovinių augimą 9-10 proc., pridūrė A.Zeltinis.
2020-aisiais krovinių Rygos uoste perkrauta 27,6 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
