„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys interviu BNS tikina, kad šiuo metu nesvarstoma naikinti jokių maršrutų, nauja paslauga leis keliautojams geriau pasiekti kelionės tikslą, o bendrovei – efektyviau išnaudoti išteklius ir kartu mažinti iš keleivių vežimo veiklos patiriamus nuostolius.
Nuo gruodžio bus atnaujintas keleivinių traukinių tvarkaraštis, kuris, anot L.Baužio, parodys, kuriuose maršrutuose galės būti teikiama kombinuoto pavežimo paslauga. Jis užsimena ir apie naujus maršrutus ateityje.
– Kaip kilo kombinuoto keleivių vežimo idėja?
– Šita idėja nebuvo derinta su mumis, tai nebuvo mūsų ir Susisiekimo ministerijos bendras projektas. Taip, mes apie tai nuolat kalbame. „Pajūrio ekspresas“ buvo mūsų idėja ir šiuo pavyzdžiu parodėme, kad galima tą padaryti.
Tą patį kalbame ir su miestų savivaldybėmis, kad būtų galima naudoti vieną bilietą, kad iš atokesnių miesto rajonų, pavyzdžiui, Vilniuje esančių Panerių, keleiviai, įsigiję traukinio bilietą, galėtų vėliau persėsti į viešąjį transportą ir pasiekti galutinį tašką.
Šiuo atveju nesusipratimas kilo dėl to, kaip tai buvo iškomunikuota, nes buvo paviešinti vietovardžiai ir ten gyvenantys žmonės jautriai sureagavo.
– Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė po šio paviešinimo sulaukęs šimtų elektroninių laiškų iš gyventojų, klausiančių ar nebus naikinami vieni ar kiti maršrutai. Ar į jus gyventojai taip pat kreipėsi?
– Šimtų laiškų nesulaukėme, bet galbūt dešimčių – taip. Tiek gyventojai, tiek ten dirbantys mūsų įmonės darbuotojai domėjosi.
– Ar tuos paviešintus maršrutus – Vilnius–Ignalina–Visaginas/Turmantas, Vilnius–Varėna–Marcinkonys ir Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai – ministerijai kaip pavyzdžius pateikė „Lietuvos geležinkeliai“?
– Ne. Mes bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija, jie patys žino visus maršrutus ir jais važiuojančių keleivių skaičių.
– Ministras Rokas Masiulis patikino, kad sprendimai dėl konkrečių maršrutų bus priimami vėliau. Turbūt turite statistiką, kuriuose maršrutuose yra mažiausias traukinių užimtumas?
– Reikia suprasti, kad, pavyzdžiui, Trakuose nėra traukinių depo ir jį pastatyti būtų nuostolinga. Taigi, norint atvežti Trakų gyventojus ryte į darbą Vilniuje, pirmiau į Trakus turi nuvažiuoti tuščias traukinys, kuris atgal jau važiuoja pilnas. Statistiškai iš Trakų į Vilnių traukinių užimtumas siekia 80 proc., bet bendrai skaičiuojant kelionę į abi puses, šį skaičių reikia dalinti per pusę.
Dabar statistiką pakoreguos ir Popiežiaus vizitas, nes traukiniai į Kauną važiuos pilni, o naktį atgal į Vilnių grįš tušti, kad kitą dieną galėtų paimti kitus keleivius.
Nuo šių metų gruodžio 8 dienos, kaip įprasta kiekvienais metais, įsigalioja nauji traukinių tvarkaraščiai. Mes pirmąkart per 15 metų šiemet pakoregavome visus tvarkaraščius.
– Ką keisite nuo gruodžio?
– Keisis laikai ir traukinių važiavimo dažnis. Iki šiol atrodė, kad didžiausias dėmesys buvo kroviniams, o keleiviai buvo vežami netrukdant kroviniams, bet realiai taip nėra.
Pirmiausiai žiūrime į žmones, kurie važiuoja į darbą ir atgal namo. Pavyzdžiui, iš Marijampolės į Kauną traukinių laikai yra sunkiai paaiškinami. Principas turi būti, kad žmogus Kaune turi būti ryte prieš 8 val., o po darbo traukinys jo lauks apie 17.30 valandą.
– Ar bus naujų maršrutų?
– Jau susitarta ir nuo rudens pradedame vežti keleivius iš Klaipėdos į Šilutę. Taip pat jau žinome, kad važiuos keturių sostinių traukinys iš Kijevo į Rygą. Jis kursuos kas antrą dieną, o su Latvijos geležinkeliais tariamės, kad būtų užpildytos ir likusios dienos, kad traukiniai iš Vilniaus į Rygą važiuotų kasdien.
– Ar nuo gruodžio naikinsite kažkuriuos maršrutus?
– Ne, nė vienas dabar esantis maršrutas nėra naikinamas.
– Susisiekimo ministras akcentavo, kad naujasis keleivių vežimo modelis bus taikomas tik pasitarus su vietos bendruomenėmis. Kaip tai vyks?
– Manau, kad pirmuosius signalus gausime jau pradėjus galioti atnaujintam tvarkaraščiui, tikrai bus gyventojų pastebėjimų.
Jau dabar sulaukėme gyventojų laiškų, kai šiek tiek pakoregavome grafiką į Turmantą, žmonės skundėsi, kad ankstesnis laikas jiems buvo patogesnis, jie prie jo buvo labiau įpratę. Bet pakeitimas leido mums padidinti pervežtų keleivių skaičių šia kryptimi 13 procentų.
Visada bus, kad prie tam tikrų laikų pripratę žmonės nebus patenkinti naujovėmis.
– Numatoma ieškoti privačių vežėjų autobusais, kurie vežtų traukinių keleivius dalį maršruto, arba tokią paslaugą teiktų patys „Lietuvos geležinkeliai“. Kaip užtikrinti, kad privatus vežėjas veš, net jei tai bus nuostolinga?
– Čia ir yra didžiausias galvosūkis, kaip tai padaryti. Turime atokesnių vietų, žinome, kada ir kiek žmonių važiuoja, yra laikų, kur beveik nėra keleivių. Jei, pavyzdžiui, dabar yra galutinė stotis Turmantas, tai galbūt ten galima būtų vežti rečiau, o galutine stotimi palikti Visaginą.
Jei bus privatus vežėjas, kuris sakys, kad jam neįdomu vežti vieną keleivį, tuomet ar „Lietuvos geležinkeliai“ investuos į papildomą autobusą, kuris didžiąją dalį dienos stovės? Greičiausiai ne, nes esame ta pati akcinė bendrovė, kuri turi uždirbti.
Bet yra vadinama viešųjų įsipareigojimų sutartis ir galbūt Susisiekimo ministerija sakys, kad privalome važiuoti ir jie mums už tai mokės.
– Ar dėl kombinuoto keleivių vežimo nedidės bilieto kaina?
– Apie kainų didinimą ar mažinimą kol kas nekalbame. Kainas koreguoja infliacija, kuras, darbo užmokesčio pokyčiai. Negalime sakyti, kad 10 metų kainos bus stabilios.
Kol kas žiūrime, kaip geriausiai nustatyti maršruto laiką ir viduje siekiame mažinti sąnaudas, nes dar yra daug neefektyvaus resursų panaudojimo.
– Ar nesvarstėte atrasti naujų maršrutų naudojant kombinuotą pavėžėjimo paslaugą?
– Svarstome, taip ir bus. Turime padaryti daug namų darbų, visko neaprėpiame, viskam yra savo laikas.
– Ar pasiteisino naujas maršrutas iš Vilniaus į Daugpilį nuo šių metų pradžios?
– Pasiteisino, šiemet dėl šio maršruto turime papildomai 4 tūkst. keleivių. Traukinys į tą pusę jau ir taip važiavo (iki Turmanto – BNS), o į Daugpilį mėgsta važiuoti netoliese esančio Visagino gyventojai.
Daugpilis yra sprendimas, kaip kompensuoti patiriamas sąnaudas dėl Turmanto. Įvertinus net ir brangią Latvijos geležinkelio infrastruktūrą, mums tas vežimas nėra nuostolingas, mes pasidengiam tuos kaštus. Pinigais tai nėra daug, bet įvertinant, kad nepatiriame nuostolių, tai jau yra gerai.
– Ar yra daugiau tokių atvejų, kur galima rasti sprendimą nuostolingai stotelei?
– Yra Marcinkonys ir klausimas, ar reikia juos uždaryti. Gal geriau nutiesti papildomus 15 kilometrų bėgių iki Druskininkų?
Turime daug keleivių, kurie iš Minsko traukiniais atvažiuoja į Vilnių. Dažnai girdime, kad jie nori traukinio iki Druskininkų. „Lietuvos geležinkelių“ strategija yra ne karpyti ir trumpinti, o vystytis ir plėsti.
– Kada, manote, pirmieji keleiviai galės būti vežami pagal naująjį kombinuoto vežimo modelį?
– Nenoriu atskleisti, su kuo kalbame, bet nuolat žiūrime, kur ir ką galime padaryti. Lietuvoje labai pigu važiuoti automobiliu keliais, be to, turime šešėlinę kuro prekybos rinką. Norime padaryti, kad žmonės, kurie važiuoja automobiliu, galėtų aikštelėje prie traukinių stoties palikti savo automobilius ir toliau važiuoti traukiniu.
Yra labai aiškios kryptys, kur yra didelis poreikis. Yra Palemono stotis netoli Vilniaus–Kauno magistralės ir ten įrengus automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkinių rajonų gyventojai galėtų privažiuoti automobiliu ir palikę juos aikštelėje persėsti į traukinį. Atvažiavus į Vilnių galima sėsti į vieną iš automobilių dalijimosi įmonių siūlomų automobilių.
– Ačiū už pokalbį.
