Europos Parlamento (EP) Lietuvos biuro surengtoje diskusijoje „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pabrėžė, kad bendrovė jau yra paskelbusi tarptautinius „Rail Balticos“ viešuosius pirkimus už beveik 500 mln. eurų.
„Tačiau finansavimą esame gavę tik iki 300 mln. eurų. Europinis finansavimas yra esminis klausimas sėkmingam „Rail Balticos“ įgyvendinimui. Mes su partneriais esame pasiruošę projektą įgyvendinti“, – diskusijoje sakė M.Bartuška.
Mes su partneriais esame pasiruošę projektą įgyvendinti.
Apie tai, kad šie darbai gali būti atlikti tik gavus tinkamą ES finansavimą, kalbėjo ir susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Baltijos šalys nerimauja dėl to, kad kai kuriems EP nariams kyla klausimų, kodėl „Rail Baltica“ finansuojama taip gausiai.
Pernai liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo „Rail Balticai“. Vienu gausaus projekto finansavimo priešininkų įvardijamas rumunų europarlamentaras Marianas-Jeanas Marinescu sakė, kad „Rail Baltica“ turėtų būti pastatyta su „normaliu finansavimu“.
„Aš neprieštarauju „Rail Balticos“ finansavimui. Aš laikau tai geru projektu, bet ne geriausiu Europoje. Jis turėtų būti pastatytas, bet pastatytas su normaliu finansavimu, tai yra vienintelis dalykas“, – diskusijoje sakė M.-J.Marinescu.
Jis teigia, kad šie 1,4 mlrd. turėtų būti numatyti visiems infrastruktūros projektams ES.
Jis turėtų būti pastatytas, bet pastatytas su normaliu finansavimu, tai yra vienintelis dalykas.
„Kodėl visoms ES narėms? Nes Vadovų Taryba sakė, jog šie pinigai ateina iš bendro infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) voko, kuris atviras visoms šalims narėms. Parlamentas neprieštarauja niekam“, – sakė Rumunijos atstovas.
Tačiau Lietuvos ir Latvijos atstovai europarlamente tvirtina, kad privalu laikytis pernai vasarą pasiekto ES vadovų politinio susitarimo.
„Aš labai tikiuosi, kad sprendimas dėl finansavimo, kuris buvo užtvirtintas 2020-ųjų liepą, buvo pasiektas principinis sprendimas dėl „Rail Balticos“, tas sprendimas bus surastas. Techniniai sprendimai neturėtų prieštarauti politinei logikai“, – sakė Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Anot jo, „niekas neturi teisės interpretuoti Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimų“.
Pasak Latvijos europarlamentaro Roberto Zilės, dabartinė kai kurių europarlamentarų pozicija nepadeda užbaigti „Rail Balticos“. Atsakydamas į M.-J.Marinescu argumentus, jis tvirtino, jog taip „Rail Balticai“ pinigų neliks apskritai.
„Jūsų pasiūlymas, kompromisas – jei tuos 1,4 mlrd. eurų skirsite visoms šalims, Vokietijai, Ispanijai, Belgijai, aišku, kad „Rail Balticai“ neliks nieko“, – sakė R.Zilė.
Portalas alfa.lt trečiadienį rašė, kad Baltijos šalys yra tarp šalių, kurios dar nepatvirtino susitarimo dėl vadinamųjų nuosavų išteklių, nors Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ragina tai padaryti kuo greičiau.
Sausį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjerą derybose su EP ginti „Rail Balticos“ finansavimą naujame biudžete.
Briuselio naujienų portalas „Politico“ šį bendrą laišką įvertino kaip grasinimą vetuoti ES atsigavimo fondo patvirtinimą, jei nebus užtikrintas „Rail Baltica“ finansavimas.
