Pasak Taavio Roivo ir Taline viešinčio Latvijos premjero Mario Kučinskio, tai parodytų Baltijos šalių pasiryžimą įgyvendinti projektą.
Praėjusią savaitę „Rail Baltica“ projektą Estijos premjeras aptarė su Lenkijos vyriausybės vadove. Beata Szydlo po susitikimo žadėjo padaryti didelę pažangą, įgyvendinant infrastruktūros projektus – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ – bei juos finansuojant ES lėšomis.
Baltijos valstybės nesusitaria, kaip turėtų vykti projekto darbų pirkimai – kas juos turėtų organizuoti, kaip būtų paskirstomas PVM už darbus valstybėse. Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS anksčiau teigė, kad Lietuva iš esmės sutiktų, kad darbų konkursus skelbtų bendra įmonė „RB Rail“, tačiau PVM turėtų likti toje šalyje, kurioje vykdyti darbai.
Baltijos šalys „Rail Baltica“ projektui yra įkūrusios bendrą įmonę „RB Rail“, kurios valdyba kol kas nesuformuota dėl kai kurių šalių nesutarimų. Projektui laukiama Europos Sąjungos (ES) finansavimo.
Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų. Lietuvoje atkarpos ilgis siekia 366 kilometrų – čia bus statomas ne tik kelias nuo iki Latvijos sienos, bet ir nuo Kauno iki Vilniaus. Latvijoje ir Estijoje trasos ilgis sieks maždaug po 300 kilometrų, o Lenkijoje – 430 kilometrų.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.
