Kiti du „Latvijas dzelzcelš“ valdybos nariai – Erikas Šmukstas ir Ainis Sturmanis – tęs darbą šiose pareigose.
Vietoj pasitraukiančių E.Berzinio ir A.Strakšo paskirti laikinieji valdybos nariai – Maris Kleinbergas ir Andris Lubanas, o nuolatiniams nariams išrinkti bus skelbiamas konkursas.
„Taryba ir valdyba, įvertinusios susiklosčiusią padėtį, kai nėra dialogo tarp įmonės vadovybės ir ministerijos, kuri nustato šio ekonomikos sektoriaus politiką, priėjo vieningos nuomonės, kad būtina užbaigti šio neapibrėžtumo laikotarpį bei judėti į priekį“, – pabrėžė J.Langė.
Jis pridūrė, jog krovinių srautai šalies geležinkeliais pastaraisiais mėnesiais pradėjo mažėti, o užsitęsęs neapibrėžtumas gali šią tendenciją sustiprinti, todėl būtini ryžtingi sprendimai.
Susisiekimo ministras Talis Linkaitis gegužės pradžioje išreiškė nepasitikėjimą E.Berziniu, A.Strakšu bei A.Sturmaniu, paragino „Latvijas dzelzcelš“ tarybą juos nušalinti nuo užimamų pareigų.
Ministras tada teigė, jog išanalizavus šios įmonės veiklą nustatyta galimo kyšininkavimo faktų ir tikėtinų korupcijos schemų, o visa surinkta informacija perduota kovos su korupcija tarnybai. Be to, T.Linkaitis tvirtino, jog „Latvijas dzelzcelš“ vadovų veiksmai galėjo iškraipyti konkurenciją rinkoje, o tai gali turėti nepageidautinų padarinių tiek pačiai įmonei, tiek ir valstybei.
Birželio pradžioje E.Berzinis ir A.Strakšas – kreipėsi į Valstybės policiją su prašymu pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl ministro T.Linkaičio veiksmų, kaltindami jį šmeižtu.
E.Berzinis „Latvijas dzelzcelš“ valdybos narys yra nuo 2011 metų, o nuo 2016-ųjų jai vadovauja. A.Strakšas valdybos nario pareigas užima nuo 2005 metų.
