Apie tai BNS sužinojo iš Latvijos vyriausybės.
Susitikimo metu Latvijos ir Suomijos vyriausybių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą bei regioninius energetikos ir transporto projektus. Tarp svarbiausių klausimų buvo aptartas ir „Rail Baltica“ projektas.
Pasak M. Kučinskio, „Rail Baltica“ yra svarbiausias transporto infrastruktūros projektas Europos lygmenyje ir yra ne tik Baltijos šalių, bet ir platesnio regiono strateginis interesas. Jis turi ir saugumo aspektą. Jo teigimu, Suomijai šis projektas irgi būtų naudingas, todėl Latvijos vyriausybės vadovas pakvietė Suomiją tapti „ RB Rail“ akcininke.
Baltijos šalių premjerai sausio pabaigoje Taline pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ plėtros. Juo pabrėžta, jog projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.
Paskutiniais duomenimis, „Rail Baltica“, įskaitant atkarpą tarp Kauno ir Vilniaus, statyba kainuos apie 5,8 mlrd. eurų.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km.
Lietuvos Vyriausybė prašys Seimo ratifikuoti projekto sutartį, kurią Latvijos parlamentas ratifikavo ketvirtadienį, o Estijoje dėl to dar vyksta diskusijos, nes dalis visuomenės priešinasi projektui. Pirmasis sutarties svarstymas Estijos parlamente turėtų vykti kitą savaitę.
