Žiniasklaidos paprašytas pakomentuoti Europos Audito Rūmų išvadas, skelbiančias, jog „Rail Baltica“ sąmata nuo pradinės gali pabrangti 1,5 karto iki 7 mlrd. eurų, o projekto gali nepavykti įgyvendinti numatytu laiku (iki 2026 metų), Latvijos premjeras atsakė, jog su šia antradienį paskelbta ataskaita kol kas nėra susipažinęs.
Tačiau K. Karinis pareiškė, jog „vėlavimai“ yra susiję su „RB Rail“, todėl visos trys Baltijos valstybės dabar siekia patobulinti šios bendros įmonės veiklą.
„Problemos veikiau kyla bendroje projekto įgyvendinimo įmonėje, kontroliuojančioje sąnaudas. Bendra įmonė turi prasmę, tačiau svarbu, kad finansavimas būtų skaidrus ir atitiktų numatytą biudžetą“, – pabrėžė Latvijos premjeras.
„Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė 870 kilometrų ilgio geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams.
Projektas didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.
