Lenkų ekspertai: „geležinkelių karas“ tarp Baltarusijos ir Lietuvos – šansas Lenkijai

„Rytų Europoje vyksta ekonominis karas. Baltarusija nuo vasario 7-osios draudžia dalies produktų pervežimą geležinkeliais iš Lietuvos. Tai atsakymas į sankcijas, kurias Aliaksandro Lukašenkos režimui uždėjo Vilnius, blokuodamas baltarusiškų trąšų tranzitą. Į konfliktą įsitraukė ir Estija. Dėl viso to gali laimėti Lenkija“, – rašo šios šalies verslo naujienų portalas money.pl.
Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai
Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Anot portalo, kalbant apie tranzitą geležinkeliais, situacija už rytinės Lenkijos sienos keičiasi kaip kaleidoskope. Štai neseniai Ukraina blokavo krovinių gabenimą per savo teritoriją į Lenkiją, kas esą žadėjo milžiniškas problemas Lenkijos ekonomikai.

Rytų studijų centro analitikas dr. Jakubas Jakóbowskis teigė portalui, kad Lenkijai vis dėlto svarbiausias yra geležinkelių koridorius per Baltarusiją. Tai juo į Lenkiją ir Europos Sąjungą patenka daugiausia krovinių iš Kinijos. Tačiau esą terminalų pajėgumai Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje mažėja.

„Koronaviruso pandemija lėmė, kad gabenimai geležinkeliais tarp Kinijos ir Europos labai išaugo, kalbant apie apimtis ir vertę. Todėl pagrindiniai transporto koridoriai per Baltarusiją pasiekė savo galimybių ribas. Alternatyva yra Ukrainos koridorius“, – teigė ekspertas money.pl.

Tad ilgalaikė blokada, šio eksperto teigimu, turėtų didžiulės įtakos plieno rinkai, dar labiau didindama jo kainą. Lenkija ir Ukraina susitarė praėjusį pirmadienį, kad ukrainiečių vairuotojams bus išduodama daugiau leidimų.

Tačiau vieną tranzito konfliktą Rytų Europoje pakeitė kitas, rašo money.pl, tai Baltarusijos, Lietuvos ir Estijos linija. Čia viskas prasidėjo nuo to, kad JAV pernai į juoduosius įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašus įtraukė „Bielaruskalij“.

Tokiu būdu ir JAV sąjungininkams prekiauti su koncernu tapo, švelniai tariant, nepatartina.

„Vilnius po JAV sprendimo neturėjo pasirinkimo. Dėl „nacionalinio saugumo“ nutraukė sutartį su koncernu dėl trąšų, siunčiamų eksportui per Lietuvos uostą, tranzito. Tai didžiulis smūgis Baltarusijai, kuri yra viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje. Trąšų eksportas yra svarbus šaltinis išlaikyti tvirtą valiutą Lukašenkos režimui“, – wyborcza.biz cituoja money.pl.

Paskutinis „Belaruskalij“ koncerno produktų traukinys į Lietuvą buvo įleistas sausio 31 d. Atsakymo iš Minsko ilgai laukti nereikėjo – dvi dienos po to Lukašenkos režimas pareiškė, kad nuo vasario 7 d. sustabdys kai kurių krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos. Kaip teigė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, tai naftos produktai, cheminės ir mineralinės trąšos.

„Baltarusija įkando Vilniui, bet netrukus gavo eilinį ekonominį smūgį. Jį sudavė Estija. Ketvirtadienį premjerė Kaja Kallas informavo, kad Estija stabdo baltarusiškų naftos produktų tranzitą.

„Nusprendėme Baltarusijai taikyti papildomas Estijos valstybės sankcijas ir sustabdyti anglių alyvos bei naftos produktų, per Estiją gabenamų muitinės kodu 2707, tranzitą.

Iki šiol šioms prekėms sankcijos tiesiogiai nebuvo taikomos, todėl ši veikla buvo teisiškai korektiška. Sankcijų tikslas yra daryti spaudimą Baltarusijos režimui ir netiesiogiai Rusijai, kad jos pakeistų savo elgseną“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo vyriausybės vadovė Kaja Kallas.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Dėl šio geležinkelių karo poveikį pajus ir Lenkija, rašo money.pl. Iš Lietuvos per Baltarusiją į Ukrainą vežti taip pat ir „PKN Orlen“ produktai iš gamyklos Mažeikiuose. Jau pranešta, kad degalai keliaus alternatyviais maršrutais, kaip viena iš realiausių galimybių yra trasa per Lenkiją.

Tai, kaip sako „Orlen“ vadovai, yra įmanoma, nes esą investuojama į logistikos sritį, tad degalų tiekimas į Ukrainą yra garantuotas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Orlen Lietuva“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Orlen Lietuva“

„Dėl įtemptos situacijos Rytuose, kaip atrodo, Lenkija gali turėti nemažai naudos“, – teigia money.pl, cituodama ir dar vieną ekspertą iš Lenkijos įrangos ir paslaugų geležinkeliams tiekėjų rūmų.

Esą situacija verčia Lietuvą ieškoti naujų kelių į Ukrainą, Turkiją ir dar toliau, tad Lenkija atrodo natūralus ir tiesiausias sprendimas. Žinoma, Lietuvai teks gerai paskaičiuoti, tačiau gali paaiškėti, kad lietuviai tiesiog neturi alternatyvų, rašoma portale.

Lenkija savo ruožtu gali užsitikrinti „stabilaus ir patikimo tranzito partnerės“ vardą. Tad iš šio konflikto laimėti gali visa šalies ekonomika, tai rodo ir „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės „LTG Cargo Polska“ planai Lenkijoje investuoti 47 mln. eurų, taip siekiant daugiau dirbti Vakarų Europoje.

Baltarusijai taikomos vis naujos sankcijos ir naujų maršrutų paieškos gali dar labiau išjudinti Lenkijos krovininio transporto rinką, kuri ir taip puikiai verčiasi. Tokios išvados pateikiamos naujoje Geležinkelių transporto tarnybos ataskaitoje už 2021 metus. Išvadose teigiama, kad nepaisant koronaviruso pandemijos pernai Lenkijos geležinkeliais buvo pervežta 243,4 mln. tonų krovinių, o tai yra 9,1 proc. daugiau palyginti su 2020 m. ir 3,1 proc. daugiau nei 2019 m.

Ateitis Lenkijos geležinkeliams piešiama dar šviesesnė, nes jau artimiausiais metais šis pervežimo būdas bus vertinamas kaip ne tik mažiausiai taršus, bet ir ekonomiškiausias.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis