Nepaisant to, Egidijus Lazauskas įžvelgia ir teigiamų tendencijų – išaugę traukinių srautai iš Kinijos, pačią „LG Cargo“ nustebinę baltarusiškų trąšų pervežimai, duotas startas puspriekabių vežimui geležinkeliais bei prognozuojamas didesnis grūdų derlius.
Duomenys rodo, kad „LG Cargo“ šiemet sausio-balandžio mėnesiais pervežė 11 proc. mažiau krovinių nei pernai, tačiau kritimas Latvijoje ir Estijoje buvo gerokai didesnis – atitinkamai 47 ir 42 proc. E.Lazauskas sako, kad kritimą regione visų pirma lėmė sulėtėjusi ekonomika ir sumažėję anglies pervežimai.
„Esame liepsnojančiame regione dėl ekonominių priežasčių (...). Situacija nėra normali visame regione. Kritimą, visų pirma, lėmė sulėtėjusi ekonomika, pačių krovinių rinkoje yra mažiau. Jeigu kalbėti apie konkrečias rūšis – visų pirmiausia yra anglis“, – žurnalistams ketvirtadienį pasakojo E.Lazauskas.
„Pasaulinė rinka yra labai kritusi ir du metus stagnuoja. Jos (anglies – BNS) tiek yra prisotinta rinka, kad faktiškai yra užkišta visa Europa ir perspektyva, kad viskas išsiparduos ir bus gerai – kuo toliau, tuo to optimizmo mažėja“, – sakė jis.
Situacija nėra normali visame regione. Kritimą, visų pirma, lėmė sulėtėjusi ekonomika, pačių krovinių rinkoje yra mažiau.
„LG Cargo“ vadovas taip pat pažymi, kad svarbus faktorius yra ir naftos produktų pervežimo apimčių kritimas, nes naftos produktai daugelio vežėjų portfelyje užima reikšmingą dalį.
Pasak jo, priežastis, kodėl Lietuvai kritimą kontroliuoti sekasi daug geriau nei Latvijai ar Estijai, yra labiau diversifikuotas pervežimų portfelis – Latvijos ir Estijos portfelį, jo teigimu, daugiausiai sudaro anglis ir nafta.
„Mes turime labai daug vidinių pervežimų, apie 40 proc. yra vidinė rinka. Likusi dalis yra Baltarusijos kroviniai, trąšos ir nafta, ir apie 20 proc. yra rusiško produkto. Kai nesudedi kiaušinių į vieną krepšelį, tada žymiai lengviau reaguoti į visas perturbacijas“, – sakė E.Lazauskas.
Labiau tikėtinas optimistinis veiklos scenarijus
„LG Cargo“ šių metų sausio-gegužės mėnesiais pervežė 20,291 mln. tonų krovinių – 10 proc. mažiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (22,5 mln. tonų krovinių).
Be to, gerėjančią tendenciją rodo ir gegužės mėnesio rezultatai – vien penktąjį metų mėnesį pervežta 4,35 mln. eurų krovinių, arba vos 4 proc. mažiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Palyginti sausio mėnesį krovinių sumažėjimas siekė apie 20 proc.
Balandį „LG Cargo“ pateikė du galimus veiklos scenarijus – pagal optimistiškesnį scenarijų, pagal kurį nebūtų antros COVID-19 bangos ir ekonomika atsistatytų pakankamai greitai, krovinių srautas šiemet sumažėtų apie 7,5 proc., pagal pesimistiškesnį – apie 12 proc.
E.Lazauskas sako, kad gegužės rezultatai rodo, jog dabar labiau tikėtinas optimistiškesnis scenarijus.
„Skaičiai rodo, kad kol kas labiau artėjame prie optimistiškesnio scenarijaus. Turime viduriuką tarp 7,5 ir 12 proc. – 10 proc. kritimą, palyginti su pernai metų sausiu-geguže“, – sakė jis.
„Buvo žiauri (metų – BNS) pradžia, bet tuo metu ir sakėme, kad gegužė bus tas rodiklis, pagal kurį galėsime spręsti, kaip mums seksis užbaigti metus“, – pridūrė „LG Cargo“ vadovas.
Bendrovės duomenys rodo, kad teigiamą įtaką krovinių srautams turėjo 53 proc. išaugęs naftos tranzitas iš Klaipėdos į Baltarusiją bei kelis kartus padidėję kiniškų konteinerinių traukinių pervežimai.
Tuo metu neigiamą įtaką turėjo 9 proc. sumažėjęs naftos produktų eksportas iš Lietuvos, 42 proc. kritęs naftos ir jos produktų tranzitas iš Baltarusijos, 44 proc. mažėjo skaldos importas iš Baltarusijos, 8 proc. – Kaliningrado tranzitas.
E.Lazauskas aiškina, kad sumažėjęs naftos produktų tranzitas iš Baltarusijos rodo, kad per Klaipėdą įsivežamą naftą šalis suvartoja pati.
„Tai, ką atsiveža iš Klaipėdos, nemažai pagamintų produktų suvartoja pati Baltarusija. To srauto, kad pagaminti šviesūs ar tamsūs naftos produktai vėl būtų vežami į Klaipėdą, mes to nematome“, – sakė jis.
Sausio-gegužės mėnesiais „LG Cargo“ Baltarusijai iš viso pervežė 579,3 tūkst. tonų naftos.
Daugiau kiniškų krovinių ir trąšų
„LG Cargo“ nurodo, kad gegužę buvo fiksuotas rekordinis kiniškų traukinių skaičius Lietuvoje – 33. Palyginti pernai gegužę į Lietuvą atvažiavo vos septyni traukiniai iš Kinijos.
„Dėl kiniško srauto prisidėjo COVID-19 situacija. Klientai atsisuko į geležinkelius, suprasdami, kad traukiniai kerta sienas žymiai paprasčiau, jiems nėra apribojimų, su kuriais susiduria vilkikai“, – sakė E.Lazauskas.
Anot jo, prie kiniškų krovinių srauto didėjimo prisideda ir susitarimai tarp Lietuvos ir Kinijos pašto bei šiuo metu įrenginėjamas naujas Lietuvos pašto siuntinių perskirstymo centras.
Klientai atsisuko į geležinkelius, suprasdami, kad traukiniai kerta sienas žymiai paprasčiau, jiems nėra apribojimų, su kuriais susiduria vilkikai.
Be to, „LG Cargo“ praneša, kad gegužę buvo pervežta 1,066 mln. tonų Baltarusijos gamintojos „Belaruskalij“ trąšų – tai buvo didžiausias skaičius nuo 2013-ųjų.
Anot E.Lazausko, tokie trąšų pervežimai nustebino net pačią bendrovę, kadangi metų pradžioje buvo fiksuotas nemenkas pasaulinės trąšų rinkos kritimas.
„Iš tiesų, kai pamatėme gegužės mėnesį pervežtą skaičių, tai patys labai maloniai nustebome. Iš to metų pradžioje fiksuoto 25 proc. atsilikimo nuo praeitų metų mes dabar atsilikinėjame tik 16 proc.“, – teigė vadovas.
Pasak jo, diskusijos su „Belaruskalij“ leidžia manyti, kad bendrovė nemažins gamybos apimčių, o tai „LG Cargo“ yra „geros naujienos“.
Viltys dedamos į puspriekabes ir grūdus
Praėjusį mėnesį „LG Cargo“ atliko bandomąjį vilkikų puspriekabių pervežimą iš Vokietijos į Šeštokų geležinkelio stotį bei atgal. Jo metu iš Vokietijos į Lietuvą atvažiavo 23, grįžo – 22 puspriekabės.
Anot E.Lazausko, bendrovė gavo daug teigiamų atsiliepimų apie puspriekabių pervežimus, o dabar derina kainodarą.
Tačiau „LG Cargo“ vadovas pažymi, kad nuolatiniai puspriekabių pervežimai bus įmanomi tik tada, kai bus baigtas Kauno geležinkelio mazgo modernizavimas ir Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie Europos geležinkelių transporto sistemos tinklo.
„Šeštokuose turime ribotą galimybę perkrauti puspriekabes nuo vilkikų ant platformų, tai Kaune yra žymiai didesnės galimybės. Pagrindinė operacijų vieta būtų Kaunas“, – sakė E.Lazauskas.
Pasak jo, pasauliui palaipsniui atsisakant taršių energijos šaltinių, tokių kaip anglis ar nafta, ir sumažėjus jų pervežimams, šį sumažėjimą bent jau dalinai tikimasi atsverti vežant puspriekabes bei grūdus.
„LG Cargo“ vadovas šį poslinkį mato maždaug dešimties metų perspektyvoje.
„Čia nėra penkių metų perspektyva. Aš tai vadinčiau galbūt labiau dešimties metų perspektyva. Ta pati anglis irgi išeis ne per vienerius, o per dešimtį metų“, – sakė jis.
„Bus sumažėjimas, tai savo ruožtu mes norime kitą dalį padidinti, bet tai nebus vien tik puspriekabės, grūdai yra tai, kas irgi turbūt augs. Plius operavimas kitose europinėse rinkose, iš kurių mes irgi tikimės papildomų pajamų“, – pridūrė E.Lazauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad grūdininkai šiemet prognozuoja 10 proc. derliaus augimą – apie 0,5 mln. tonų daugiau nei pernai.
„Nuo liepos iki rugsėjo mėnesio tikrai yra labai dideli grūdų kiekiai išvežami iš laukų (...) Tai leidžia kompensuoti naftos produktų, anglies vežimo netekimus“, – sakė E.Lazauskas.
Anot jo, „LG Cargo“ šiuo metu perveža apie 47 proc. grūdų Lietuvoje ir šią rinkos dalį ateityje nori dar labiau didinti.
