Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad svarbiausia yra užtikrinti keleivių saugumą, tuo metu Kauno oro uostas, kur iš Vilniaus bus perkelta didžioji dalis skrydžių, nėra sutvarkytas ir pritaikytas aptarnauti kur kas didesnį keleivių srautą, jame trūksta saugumo priemonių. Liberalas Simonas Gentvilas tikino, kad Vilniaus oro uoste jau nuo praėjusio pirmadienio nebeveikia kai kurios sistemos, todėl dalis lėktuvų nukreipiami į Kauną.
„Pusės milijono keleivių srauto suvaldymas tiek įvaizdžiui, tiek turizmui, tiek verslui Lietuvoje darys didelę įtaką. Jeigu to nepavyks padaryti, kaip buvo suplanuota, tai gali būti suduotas didelis smūgis, tačiau pats svarbiausias šitame kontekste reikalas yra užtikrinti tų keleivių saugumą. Aviacijoje saugumas yra pats svarbiausias dalykas ir jeigu iki šios dienos tam nebuvo pasiruošta, nebuvo tinkamai susidėliotas saugumo planas, dar ne vėlu sustabdyti šį perkėlimą, atidėti jį geriems metams, kai būtų pilnai pasiruošta“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo M.Majauskas.
Anot jo, dabar neaišku, ar Kauno oro uostas sugebės užtikrinti visišką keleivių saugumą.
„Turi būti atsakyta, ar šis oro uostas yra saugus, ar bent viena nepriklausoma tarptautinė organizacija yra atlikusi auditą ir patikrinusi, ar laikinas oro uostas yra pritaikytas tokiam keleivių srautui. Šiandien mes atsakymų neturime ir tikimės, kad tas atsakymas bus pateiktas, kad šis oro uostas užtikrins maksimalų keleivių saugumą“, – teigė M.Majauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nesutvarkyta Kauno oro uosto infrastruktūra – nesuremontuotas kelias į oro uostą, automobilių stovėjimo aikštelė, neaišku, ar keleiviams užteks dviejų naujų terminalų – palapinių, neaišku, ar dideliam keleivių srautui pasirengusios Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir muitinė.
„Kam dabar teko vykti į Kauno oro uostą, tai susiduri su keliu nuo Kauno iki Karmėlavos, kuris yra išardytas ir veikiausiai nebus sutvarkytas laiku. Antras dalykas yra stovėjimo aikštelė, kuri greičiau yra žolė, užpilta žvyru. Tai tikrai nesudaro patogių sąlygų parkuotis, atvažiuoti. Trečias dalykas – turime dvi naujas palapines kaip naujus terminalus, kurie bus pritaikyti priimti keleivius. Šiuo metu nėra pakankamai informacijos, koks yra keleivių pralaidumas. Ketvirtas dalykas, kurį reikėtų iškelti – kaip pasiruošusios valstybės saugumo tarnybos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir muitinė“, – kalbėjo M.Majauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad pasaulyje oro uostų takai yra rekonstruojami naktimis, nestabdant jų veiklos, todėl kilimo-tūpimo tako rekonstrukciją Vilniuje buvo galima planuoti kitaip.
„Oro uostų takai yra rekonstruojami ir tai daroma nakties metu. Buvo galima tikrai daug dalykų padaryti kitaip su saugumu, infrastruktūros paruošimu, atvažiavimu, visuomenės informavimu. Mes labai tikimės, kad šie klausimai bus atsakyti“, – spaudos konferencijoje teigė S.Gentvilas.
Jo nuomone, Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai yra nepasiruošta.
„Oro uosto uždarymui Vilniuje yra nepasiruošta. Kodėl aš tą taip drąsiai sakau? Nes nuo šio pirmadienio Vilniuje jau nebeveikia tikslaus artėjimo tūpti sistema. Tai reiškia, kad jei yra prastesnės oro sąlygos, iš karto lėktuvai nukreipiami į Kauną. Faktiškai jau nuo pirmadienio (praėjusio – BNS) viskas turėtų būti, kaip turės būti nuo penktadienio (liepos 14-osios). Faktiškai Vilniaus oro uostas kai kurių lėktuvų negali priimti jau šiandien, tai rodo, kad perkėlimui nėra pasiruošta“, – tvirtino S.Gentvilas.
Liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, infrastruktūra prie Kauno oro uosto nėra paruošta didesniam srautui žmonių, todėl situacija, perkėlus skrydžius iš Vilniaus, anot jo, gali būti liūdna.
„Reikėjo sutvarkyti Kauną, padarant jį padoresniu oro uostu, pastatant pastatus praėjusiais metais ir šiais metais, kai būtų padidintas pajėgumas (...). Prognozuojama, kad per tas 35 dienas keliaus apie pusė milijono keleivių – lietuvių ir užsieniečių. Skaičiai yra milžiniški, dirba tik vienas bagažo takas, gal pastatys dar vieną, (keleiviai – BNS) lakstys su lagaminais. Atbaidymas žmonių bus didelis. (...) Tikimybė, kad bus blogai, yra labai maža, o kad bus ypatingai blogai, yra labai didelė“, – kalbėjo K.Glaveckas.
Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projektą kuruojantis Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris BNS sakė, kad skrydžių perkėlimui į Kauno bus pasiruošta laiku, o keleivių saugumas bus visiškai užtikrintas.
„Keleivių saugumas tiek oro uosto prieigose, tiek oro uosto infrastruktūroje bus užtikrintas pilnai. Kauno oro uostas jau šiandien atitinka visus tiek lietuviškus, tiek tarptautinius saugumo standartus. Ne žemesnius saugumo reikalavimus keliame ir laikinai infrastruktūrai“, – tvirtino D.Voveris.
Pasak jo, Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas negali būti rekonstruojamas naktį, nes jis yra per trumpas, kad iš dalies galėtų būti naudojamas. Kitokiu atveju, pasak D.Voverio, rekonstrukcija užtruktų trejus metus.
„Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos neįmanoma atlikti naktimis technologiškai, pagal tuos sprendinius, kurie parinkti. Jeigu būtų parinkti kiti sprendiniai, tai rekonstrukcija užtruktų mažiausiai trejus metus ir tuos metus Vilniaus oro uosto veikla būtų ribojama. Kilimo-tūpimo tako rekonstrukcija nėra tik viršutinės dangos keitimas – tai dar ir tako pagrindų sustiprinimas ir žiburių sistemos keitimas, lietaus surinkimo sistema. Be žiburių sistemos takas išvis negali funkcionuoti, o vienintelis būdas atlikti pakeitimą yra oro uosto veiklos stabdymas. Dirbdami tik naktį, nepakeistume žiburių sistemos ir nesustiprintume tako pagrindų“, – BNS sakė D.Voveris.
Jis aiškino, jog vasara yra geriausias metas asfaltuoti tako dangą, kad ji tarnautų ilgai.
„Asfalto dangą, kad ji tarnautų ilgai, galima tiesti tik prie tam tikrų oro sąlygų, o tos oro sąlygos yra aukšta oro temperatūra ir kuo mažiau lietaus. Lietuvoje istoriškai vasarą būtent ir yra geriausios oro sąlygos, o norint, kad investicija tarnautų maksimaliai ilgai, privalėjome rekonstrukciją atlikti vasarą“, – kalbėjo D.Voveris.
Jo duomenimis, neatlikus rekonstrukcijos dabartinis kilimo-tūpimo takas galėtų dar būti naudojamas 2–3 metus, o tada jį vis tiek reikėtų remontuoti.
„Racionaliausia rekonstrukciją yra atlikti tada, kai infrastruktūros objektas artėja prie savo aptarnavimo laikotarpio pabaigos, o ne per aptarnavimo laikotarpio vidurį. Takas artėja prie savo aptarnavimo laikotarpio pabaigos ir dabar yra racionalu atlikti rekonstrukciją visų pirma iš finansinės pusės“, – tvirtino D.Voveris.
Popietę spaudai pranešimą išplatinusi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė kalbas apie Vilniaus oro uosto tako remonto atidėjimą iki suplanuoto oro uosto uždarymo likus mažiau kaip 10 dienų taip pat pavadino nekonstruktyviomis.
„Taip, Karmėlavoje dar reikia atlikti gana nemažai darbų, tačiau viliuosi, kad atsakingos valstybės institucijos susitelks ir padarys viską, kad per Kauno oro uostą keliaujantys asmenys patirtų kuo mažiau nepatogumų“ – pranešime sakė Ž.Gavelienė.
Praėjusi Vyriausybė buvo patvirtinusi Lietuvos oro uostų 2015–2018 metų strateginės veiklos planą, kuriame nurodyta, kad kilimo-tūpimo taką numatoma rekonstruoti 2016 metais. Vėliau šie planai keitėsi ir darbus nuspręsta atlikti šiemet.
Tako rekonstrukcijos nuo liepos 14-osios į Kauno oro uostą iš Vilniaus 35 dienoms bus perkelti beveik visi skrydžiai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ketvirtadienį teigė, kad iki liepos vidurio Kauno oro uostas bus pasiruošęs priimti kelis kartus didesnį keleivių srautą.
Antradienį Kauno oro uostą apžiūrėjęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog iki liepos vidurio Kauno oro uostas bus pasiruošęs priimti kur kas didesnį keleivių srautą. Savo ruožtu šią savaitę Kauno savivaldybė nerimavo, kad padidėjęs skrydžių srautas sukels chaosą ir teigė, kad keliautojams jau dabar kyla nemažai problemų.
Preliminariais skaičiavimais, į Kauną 35 dienoms bus perkelta iš viso 3,1 tūkst. skrydžių ir 300 tūkst. keleivių. Be to, Kauno oro uostas per šį laiką aptarnaus 460 „savo“ skrydžių ir 75 tūkst. keleivių.
