„Liepos rezultatai nepaveiks bendro per metus aptarnautų keliautojų skaičiaus ir planuojame, kad jis išliks ne blogesnis nei pernai. Nors šį mėnesį fiksuotas keleivių sumažėjimas, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė 15 proc. augimo“, – pranešime spaudai cituojamas įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas.
Liepos viduryje pradėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, sostinės oro uostas buvo uždarytas, o didžioji dalis skrydžių perkelta į Kauną. Skrydžių neperkėlė vienintelė Airijos „Ryanair“, o kitos bendrovės perkėlė ne visus skrydžius.
Vilniuje aptarnautų keleivių skaičius liepą sumažėjo 2,8 karto iki 136,2 tūkst., Kaune – augo 3,4 karto iki 235,8 tūkst., o Palangoje – 35 proc. iki 35,9 tūkst.
Visuose trijuose oro uostuose skrydžių skaičius liepą mažėjo 12 proc. iki 4343: Vilniuje – smuko 2,6 karto iki 1417, Kaune – augo 3,2 karto iki 2344, o Palangoje – 17 proc. iki 582.
Per 7 mėnesius trys oro uostais aptarnavo 2,959 mln. keleivių – 10 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą: Vilniuje – sumažėjo 0,2 proc. iki 2,134 mln., Kaune – augo 55 proc. iki 653,8 tūkst., o Palangoje – 38 proc. iki 170,8 tūkst. eurų.
Skrydžių skaičius liepą augo 7 proc. iki 31,9 tūkst.: Vilniuje – mažėjo 3 proc. iki 22,8 tūkst., Kaune – augo 55 proc. iki 6,6 tūkst., Palangoje – 16 proc. iki 2,6 tūkst.
2016 metais 3 oro uostai aptarnavo 4,8 mln. keleivių.
