„Skvernelis teisus sakydamas, kad mes ne broliai, o konkurentai. Taip, mes iš tiesų esame konkurentai. Tačiau konkuruoti turime garbingai“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo buvęs Latvijos transporto ministras Ainarsas Šlesersas, kuris su S.Dailydka bando priversti Lietuvą įsileisti rusiškų krovinių tranzitą.
Kol kas jiems nepavyksta įsisprausti į Lietuvos krovinių pervežimo verslą. Spaudos konferencijoje A.Šlesersas neslėpė savo pykčio ir grasinimų, kad Lietuva bus nubausta už trukdymą konkurencijai, esą gali pasikartoti Rengės vėžės scenarijus, kai Lietuva turėjo sumokėti baudą.
Su Rusijos verslu ir oligarchais ne kartą sietas A.Šlesersas bei S.Dailydka valdo bendrovę „LGC Cargo“, kuri negauna leidimo vežti krovinius nuo sienos su Latvija iki sienos su Kaliningradu.
Dėl to „LGC Cargo“ nusprendė skųsti Lietuvą Europos Komisijai. Tai yra beprecedentis atvejis, kai privati bendrovė skundžia iškart keturias mūsų šalies institucijas.
Nesuprantu, kodėl Lietuvos teisės aktai leidžia tik vienam gabentojui vežti krovinius į Kaliningradą. Čia lyg „Švyturio“ alų būtų leista parduoti tik Klaipėdoje, – kalbėjo I.Sormulis.
A.Šlesersas ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pareiškė, kad S.Skvernelis yra vienintelis politikas Lietuvoje, remiantis „LGC Cargo“.
„Skvernelis yra vienintelis, kuris mus remia. Ir jis tikrai nori pokyčių šioje situacijoje ir mes taip pat remsime jo pastangas“, – teigė A.Šlesersas.
Premjeras kiek vėliau ketvirtadienį kategoriškai atsiribojo nuo tokio pareiškimo.
„Premjeras kategoriškai atsiriboja nuo tokių teiginių. Nei jis turėjo kokių nors kontaktų su šia įmone ar jos vadovybe, nei tuo labiau siuntė kažkokius teigiamus signalus“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Gabentų ir rusiškus krovinius
„ES turi būti vienodos sąlygos ir turi būti leisti visiems gabenti krovinius. Ar tai būtų rusiški kroviniai, ar kitokie. Mes tik atliekame paslaugą, mes net nežinome, kas būtų tuose konteineriuose“, – į 15min klausimą, ar iš tiesų jie siekia rusiškų krovinių gabenimo per Lietuvą, atsakė „LGC Cargo“ vadovai.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje buvo ir S.Dailydka, tačiau viešai nepasisakė. 15min jis teigė, kad būdamas „Lietuvos geležinkelių“ vadovu pats kovojo už tai, kad kitiems nebūtų galima įsiskverbti į rinką. „Tačiau laikai pasikeitė, dirbu su latviais, todėl kartu siekiame pakeisti situaciją“, – sakė jis.
A.Šlesersas yra „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkas, anksčiau jis buvo Latvijos transporto ministras. Jo bei buvusio Latvijos premjero Andrio Škelės šeima netiesiogiai kartu su S.Dailydka valdo „LGC Cargo“.
„Esame viena didžiausių transporto grupių Latvijoje, Rygos uoste sukuriame 40 procentų visos apyvartos“, – kompaniją pristatė A.Šlesersas.
Kompanija Latvijoje gabena anglies ir trąšų krovinius. A.Šlesersas pridūrė, kad turi planų naudotis ir „Rail Baltica“ vėže, vežti krovinius iš Kinijos, Rusijos, Kazachstano.
Gali gabenti tik „Lietuvos geležinkeliai“
Būtent kroviniai iš Rusijos ir yra konflikto priežastis – pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus per mūsų šalį rusiškus krovinius gali gabenti tik valstybinė kompanija, taigi „Lietuvos geležinkeliai“.
„LGC Cargo“ esą neįrodė, kad jie negabens rusiškų krovinių, todėl susidūrė su sunkumais gaunat leidimus tranzitui.
A.Šlesersas pastebėjo, kad yra daug skirtumų tarp Lietuvos ir Latvijos geležinkelių sistemų. „Latvija prieš daug metų liberalizavo rinką, o Lietuva čia atsilieka“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.
Buvęs Latvijos transporto ministras piktinosi, kad mūsų šalis nesudaro vienodų sąlygų vežėjams geležinkeliu.
„Turime planų gabenti krovinius į Lietuvą. Deja, supratome, kad situacija Lietuvoje nėra paprasta – čia įmonei sudaromos dirbtinės kliūtys“, – skundėsi jis ir kartojo, kad Latvijoje visa rinka yra atvira, kitaip nei Lietuvoje.
A.Šlesersas grasino, kad gali pasikartoti Rengės vėžės variantas, kai Lietuva buvo nubausta už bėgių išardymą.
Tiesa, Lietuva čia irgi turi svertų – ES direktyva numato išimtį dėl tranzito iš trečiųjų šalių. Todėl Susisiekimo ministerija pateiks šį argumentą, jei to paklaus Europos Komisija.
Bijo, kad gali apeiti draudimą
Tuo tarpu Lietuvos geležinkelininkai teigia, kad ši įmonė gali Latvijoje perkrauti rusiškus krovinius ir taip apeiti draudimą. To neslepia ir patys latviai.
Teigiama, kad latviškų krovinių į Kaliningradą kiekis yra pernelyg mažas, kad būtų tokia kova, taigi esą esminis „LGC Cargo“ tikslas – rusiškus krovinius perkrauti Latvijoje ir juos gabenti į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją.
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius Tomas Keršis skundėsi, kad pajėgumai Klaipėdos ir kitomis pagrindinėmis kryptimis oficialiai paskelbti perpildytais. „Pirmenybę turi tas, kas veža daugiau. Kitaip tariant, valstybės valdomi geležinkeliai“, – piktinosi T.Keršis.
Nori leidimo gabenti rusiškus krovinius
Latvijos krovinių pervežimo bendrovės „Baltijas Tranzitas Serviss“ valdybos pirmininkas Ivarsas Sormulis pasakojo, kad Latvijoje sėkmingai veikia privačios geležinkelio tranzito bendrovės.
„Nesuprantu, kodėl Lietuvos teisės aktai leidžia tik vienam krovinių gabentojui vežti krovinius į Kaliningradą. Čia tas pats kas „Švyturio“ alų būtų leista parduoti tik Klaipėdoje“, – kalbėjo latvis. Jis turėjo omenyje „Lietuvos geležinkelius“ ir Geležinkelių transporto kodeksą, kuris leidžia tik mūsų šalies valstybės įmonei gabenti rusiškus krovinius.
I.Sormulis priminė, kad rusiškiems kroviniams į Kaliningradą yra du keliai – per Baltarusiją ir Lietuvą.
„Mes norime naudotis ta linija. Krovinys pereina per Latvijos saugumo patikrą“, – tvirtino „Baltijas Tranzitas Serviss“ valdybos pirmininkas. Baimes dėl krovinių saugumo jis pavadina „iš pasakos srities“.
Beje, jis kreipėsi ir į „Lietuvos geležinkelius“ ir ramino, kad konkurencija nenaikins darbo vietų.
Tranzitas – pelningas verslas
Tranzito į Kaliningradą verslas yra itin pelningas. Pavyzdžiui, tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų „Lietuvos geležinkelių“ vežamų krovinių.
Jau anksčiau rašyta, kad „LGC Cargo“ per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ yra netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“.
Todėl Susisiekimo ministerija „LGC Cargo“ ketinimuose įžvelgia grėsmių nacionaliniam saugumui bei sąžiningai konkurencijai.
Kita vertus, mūsų šalies geležinkelininkams bet kokia konkurencija krovinių pervežime gali apkarpyti pelnus. Leidimus tranzitui išduoda valstybei priklausanti institucija – Lietuvos transporto saugos administracija.
Todėl „LGC Cargo“ Komisijai skundžia administracijos, „Lietuvos geležinkelių“, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Susisiekimo ministerijos veiksmus bei sprendimus.
Ministerijai pavaldi LTSA nesuteikia įmonei visų norimų maršrutų, motyvuodama išimtimi tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.
