Pasak A.Jackaus, Lietuva pirmajam „Rail Baltica“ etapui prašys panašios sumos, kaip ir Estija – apie 191 mln. eurų. Finansavimo daliai darbų – pavyzdžiui, žemės paėmimo visuomenės reikmėms – prašys pačios valstybės, o bendriems darbams – projektavimo ir statybos – bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
„Patys finansavimo prašysime tiems darbams, kuriuos racionaliau daryti patiems“, – BNS aiškino A.Jackus.
Paraiška pirmojo etapo finansavimui turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. A.Jackus teigė, kad preliminaraus paraiškos įvertinimo galima laukti pavasarį, o galutinio – rudenį. Todėl ES lėšomis finansuojami darbai, tarkime, geležinkelio projektavimas, galėtų prasidėti 2016 metais.
Kol kas neaišku, kada bus prašoma pinigų tolesniems etapams. Pasak A.Jackaus, šioje finansinėje perspektyvoje prašyti lėšų bus įmanoma, jeigu CEF (angl. Connecting Europe Facility) fonde liks papildomų lėšų.
„Šis projektas yra vykdomas per dvi finansines perspektyvas. Išskirsčius vokus, jei liktų pinigų, būtų įmanoma dar kartą šioje perspektyvoje prašyti pinigų“, – BNS aiškino ministerijos atstovas.
Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų.
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.