Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Pritarus kreipimuisi į teismą, Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.
Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra, neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.
„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (...) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.
Jame pažymima, kad atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.
Anot Susisiekimo ministerijos, Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.
Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.
„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.
Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Virš 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.
Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad dėl ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų, galimi 102 mln. eurų biudžeto pajamų praradimai, o neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.
Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.
