Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 09 02 /14:39

Lietuva ES Teisingumo Teismui skųs vežėjų veiklą griežtinantį Mobilumo paketą

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) vežėjų veiklą griežtinančio Mobilumo paketo nuostatas. Vyriausybė trečiadienį pasitarime apsisprendė dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Pritarus kreipimuisi į teismą, Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.
Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją
Sunkvežimiai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Teisingumo ministerija parengė su suinteresuotomis institucijomis suderintą poziciją ir siūlo ginčyti Mobilumo paketo nuostatas dėl privalomo transporto priemonių grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimo, vairuotojų komandiravimo taisyklių ir vairuotojų poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Teisingumo ministerijoje vyko pasitarimas-diskusija dėl galimos dvigubos kokybės prekių
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Teisingumo ministerijoje vyko pasitarimas-diskusija dėl galimos dvigubos kokybės prekių

Pasak jo, Teisingumo ministerijos žiniomis, dalis kitų ES valstybių taip pat ketina kreiptis į teismą.

„Mes galvojame, kad mažų mažiausiai aštuonios šalys kreipsis (...) Su Susisiekimo ministerija siųsime pačius geriausius mūsų teisininkus atstovauti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme“, – teigė ministras.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad dabartinė Mobilumo paketo tvarka gresia dideliais praradimais Lietuvos logistikos sektoriui ir pačiai valstybei.

„Jeigu nebus pakeitimo šitų neigiamų nuostatų Mobilumo pakete, tai gresia, kad 35 tūkst. Lietuvos vežėjų liks be darbo, jiems tektų išmokėti apie 111 mln. eurų išmokų, mūsų biudžeto praradimai bus apie 102 mln. eurų, kas sudarys 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo labiau nesuprantamas yra priėmimas, kai COVID-19 situacija – nakvojimas kabinoje yra uždraustas ir priversti nakvoti viešbučiuose, kur sąlygos koronaviruso plitimui yra palankesnės, negu atskirai izoliuotiesiems“, – sakė ministras.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius

Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.

„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (...) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.

Jame pažymima, kad atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.

Teisingumo ministerijos žiniomis, dalis kitų ES valstybių taip pat ketina kreiptis į teismą.

Anot Susisiekimo ministerijos, Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.

Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.

„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Vilkikai
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Vilkikai

Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Per 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.

Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?