Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigia, kad šiuo metu verslininkų poreikius tenkina tik kelios kryptys: Londonas (Sičio, Hitrou ir Gatviko oro uostai), taip pat Frankfurtas, Helsinkis ir Kopenhaga.
Agentūra prioritetinėmis kryptimis įvardija Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Štutgartą, Hamburgą ir Diuseldorfą Vokietijoje, Amsterdamą, Stambulą, Dubliną ir Ženevą.
„Vis dar neturime tiesioginių skrydžių į JAV, neturime patogių jungiamųjų skrydžių. Reikia daug pokyčių, kad galėtume konkuruoti su kitomis šalimis tokiomis pat sąlygomis dėl užsienio kapitalo įmonių, ypač iš JAV“, – BNS teigė M.Katinas.
Šveicarijos aviacijos duomenų rinkimo ir analizės bendrovės „Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus teigia, jog verslui labai svarbu, kad skrydžiai dažnai vyktų į pagrindinį miesto oro uostą.
„Nėra taip, jog būtų kažkokie labai akivaizdūs tušti taškai žemėlapyje, kurių trūktų verslo kryptims – norėtųsi, kad skrydis būtų pastovus, bent kartą per dieną“, – BNS sakė S.Bartkus.
Tarp svarbių krypčių jis įvardija Paryžių, Berlyną, Miuncheną, Diuseldorfą, Kelną, Dortmundą. Be to, verslo klientams itin svarbus ir skrydžių laikas bei jų dažnumas.
„Geriausia, jei yra galimybė išskristi ryte ir parskristi tos pačios dienos pabaigoje. Puikus skrydžio tokiu dažnumu ir laiku pavyzdys yra Vilniaus – Londono City kryptis“, – priduria M.Katinas.
Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai nurodo, kad nuo 2020-ųjų vasaros sezono iš Vilniaus bus galima dažniau tiesiogiai pasiekti Miuncheną – skrydžių į jį skaičius didėja nuo trijų iki penkių per savaitę. Taip pat bus pasiūlyti patogesnis rytinis laikas skrendant iš Vilniaus į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą.
Reikia geresnės infrastruktūros
Lietuvos oro uostai nuolat derasi su verslo ir miestų atstovais dėl naujų skrydžių, bet pabrėžia, jog galutinis sprendimas priklauso nuo konkrečių oro linijų.
„Dažniausiai minimos kryptys, kurių dar reikėtų papildomai, – Skandinavija, Vokietija, minima ir Prancūzija, Didžioji Britanija bei Šveicarija. Nemažai tiesioginių skrydžių šiomis kryptimis jau yra arba bus nuo kitų metų (2020 metų – BNS), tačiau, tarkime, dėl Prancūzijos jungčių plėtros toliau vyksta derybos“, – BNS teigė bendrovės atstovai.
Pasak jų, deramasi ir su oro linijomis, tačiau dažniausiai iki naujo skrydžio pradžios gali tekti laukti kelerius ar net daugiau metų.
„Investuok Lietuvoje“ teigia, jog būtina atnaujinti šalies oro uostų infrastruktūrą.
„Vilniaus oro uostą reikėtų iš esmės keisti. Oro uostų infrastruktūra, patogumas klientui bei patogūs skrydžiai yra esminiai dalykai, kurie miestą ir šalį gali paversti patrauklia tiek verslui, tiek turizmui. Norint lygiavertiškai konkuruoti su kitomis šalimis, mums reikia realių pokyčių“, – teigia M.Katinas.
„Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas S. Bartkus teigia, kad vargu, ar artimiausioje ateityje galėtų ateiti naujos bendrovės su „dideliais produktais“, tačiau, jo manymu, galima bendradarbiauti su Lenkijos LOT arba Latvijos „AirBaltic“, jau dirbančiomis Lietuvos rinkoje.
Pasak jo, kalbant apie tolimas šalis – Japoniją, Kiniją – tiesioginis oro susisiekimas su jomis galėtų prasidėti nuo atvykstamojo turizmo ir pirmiausia užsakomųjų, o ne reguliarių skrydžių.
„Kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė su tuo susijusi rizika. Niuansas toks, kad skrydžiai į Aziją – praktiškai visi didesni miestai, kurie galėtų būti įdomūs, yra pakankamai toli nuo Lietuvos. Tai manau, kad galbūt viena iš krypčių, kuri galėtų atsirasti, yra Dubajus“, – sakė S.Bartkus.
M.Katino vertinimu, nepaisant to, jog Europos Komisija riboja galimybes finansuoti oro linijas ir šalims svarbius maršrutus, reikia ieškoti teisinių galimybių, veikiant pagal taisykles, skirti lėšas susisiekimo gerinimui.
Jis teigia, kad Vilniaus ir Londono Sičio reisas yra pavyzdys, kaip atlikus išsamią teisinę ir ekonominę analizę pavyko suderinti su Europos Komisija galimybę LOT skirti kompensaciją.
Lietuva vis dar yra skrydžių pakraštyje
Lietuvos oro uostai, be Londono Sičio krypties, pažymi ir jau pradėtus naujus skrydžius iš Vilniaus į Londono Sautendo oro uostą, nuo šių metų prasidės skrydžiai iš Palangos į Stokholmą bei Kopenhagą, taip pat bus pristatyta kryptis iš Kauno oro uosto į Oslą.
„Itin svarbus ir visiškai naujas pasiekimas Lietuvos oro uostams yra sėkmingai pasibaigusios derybos su kompanija „AirBaltic“, kuri nuo kitų metų (2020 metų – BNS) kovo iš Vilniaus skraidins net 5 naujomis kryptimis į Hamburgą (Vokietija), Ciurichą (Šveicarija), Geteborgą (Švedija), Dubrovniką ir Rijeką (Kroatija). Valstybės ir verslo atstovams susisiekimas su Skandinavija ir Vokietijos didžiaisiais miestais yra labai svarbus“, – teigia bendrovė.
M.Katinas mano, kad Lietuva pagal skrydžių geografiją Europoje vis dar yra pakraštyje.
„Pajudėjome iš kritinio taško, susisiekimo oru situacija po truputį keičiasi ir gerėja, pavyzdžiui, „AirBaltic“ paskelbė, kad nuo 2020 metų vasaros sezono plečia skrydžių geografiją ir didina krypčių dažnį. Tačiau iš tiesų padengti tik „higieniniai“ skrydžiai, esame toli nuo konkurencingo pasiūlymo, tarp ES šalių vis dar esame susisiekimo oru pakraštyje“, – sako M.Katinas.
Jo teigimu, Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) skelbiamoje konkurencingumo apžvalgoje „The Global Competitiveness Report 2019-2020“ užima tik 25 vietą tarp 28 ES šalių pagal pasiekiamumą oru.
2019-ųjų gegužę pradėjus skrydį iš Vilniaus į Sičio oro uostą, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigė, kad tai yra vienas prioritetinių skrydžių ir dar viena galimybė Lietuvai „Brexito“ kontekste prisikviesti įmones iš Londono.
Skrydis iš Vilniaus į Londono Sitį pirmą kartą Europoje yra remiamas – Lietuvai dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti paramos mechanizmą.