„Džiugu tai, kad Komisija atsižvelgė į Lietuvos ir Lenkijos prašymą ir papildė šį tinklą kelių jungtimis, būtinomis užtikrinti NATO ir sąjungininkų karinį mobilumą Baltijos regione. Tačiau diskusijas dėl TEN-T tinklo tęsime, nes tinklą dar reikės papildyti „Rail Baltica“ jungtimi tarp Vilniaus ir Kauno, taip pat nauja planuojama europine vėže į Klaipėdą“, – BNS pranešė ministerijos atstovai.
Pasak ministerijos, TEN-T tinklas yra svarbiausia prielaida sėkmingai šalies integracijai į ES rinkas.
„Paskelbtas EK pasiūlymas – tai gera diskusijų su Europos Komisija pradžia dėl to, kaip turi atrodyti kiekvienos šalies TEN-T tinklas, kokie keliai ar geležinkelių linijos joje turi būti numatytos“, – teigė ministerija.
Pasak EK pranešimo, bus gerinamos jungtys ir daugiau keleivių bei krovinių pervežama geležinkeliais bei vidaus vandenų keliais, be to, bus remiamas įkrovimo prieigų, alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir skaitmeninių technologijų diegimas bei imamasi daug kitų priemonių.
Siekiama, kad pagrindinėse TEN-T geležinkelių linijose iki 2040 metų keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti 160 km per valandą greičiu arba greičiau.
TEN-T jungia 424 didžiuosius ES miestus su uostais, oro uostais ir geležinkelių terminalais. Baigus kurti tinklą sutrumpės kelionių tarp šių miestų laikas.
Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė ES Transporto ir telekomunikacijų taryboje praėjusią savaitę paragino EK į TEN-T tinklą įtraukti ir europinės vėžės greitąjį geležinkelį nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto.