Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles.
Bendrovei grėsė gerokai didesnė – 35 mln. eurų bauda, tačiau ji buvo sumažinta. „Lietuvos geležinkeliai neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių“, – skelbiama Europos Komisijos pranešime.
Europos Komisija: tai neturi precedento
„Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams. Europos Sąjungai reikalinga tinkamai veikianti krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina“, – sakė už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager.
Komisijos pranešime teigiama, kad toks elgesys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniui, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, kuri gali daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir trukdyti konkurencijai ar ją riboti.
Tai yra skausmingas smūgis bendrovei, kuri siekia dirbti skaidriau nei buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Tikėtina, kad bendrovė bus priversta artimiausiu metu nemokėti dividendų valstybei. Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ į biudžetą pervedė 845,7 tūkst. eurų dividendų.
Prezidentė ir premjeras rodo į praeitį
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo komentare kaltina buvusią valdžią.
„Naują Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę vejasi buvusių vadovų aplaidumas ir klaidos. Ilgus metus kelių Vyriausybių toleruota „valstybė valstybėje“ ir neatsakingas elgesys atnešė finansinę ir reputacinę žalą visai šaliai“, – teigiama komentare.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, dabartinė Vyriausybė Rengės ruožo problemą paveldėjo tokioje stadijoje, kuomet nebebuvo praktinių galimybių ką nors pakeisti.
"Tai, kad pokyčiai yra įmanomi net pačiose sudėtingiausiose situacijose, mes jau parodėme išspręsdami įsisenėjusį ginčą tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“. Neabejoju, kad tą patį būtume galėję padaryti ir ginče dėl Rengės, jei tik būtume turėję laiko ir galimybių“, - BNS atsiųstame komentare teigė S.Skvernelis.
Dar nežino, ką darys
Tikėtina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bandys dar kovoti ES Teisingumo teisme, taip pat iškils ir buvusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovų Stasio Dailydkos ir Alberto Šimėno atsakomybė. Būtent jų vadovavimo laikotarpiu buvo nuspręsta išardyti Rengės ruožą, kuris driekiasi iš Mažeikių į Latviją.
Tuo metu, kai buvo išardytas ruožas, valdžioje buvo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius.
„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, – komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Lietuvos geležinkeliai“ žada detaliai išnagrinėti ką tik paskelbtą Europos Komisijos sprendimą dėl Rengės geležinkelio ruožo, ir tik tada apsispręs, kaip toliau elgtis.
Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ suteikė tris mėnesius pateikti veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas ES Bendrajam Teismui. Europos Komisija tiesiogiai nereikalauja, kad Rengės ruožas būtų atstatytas.
R. Masiulis: Lietuvos interesus ginsime teisinėmis priemonėmis
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, kad Lietuvos interesai bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis.
„Šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę. Šiuo metu naujoji Bendrovės vadovybė gilinasi į Europos Komisijos sprendimą.
Aišku viena – naudosime visas teisines priemonės, kad apgintume Lietuvos interesus. Tuo pačiu metu dedame visas pastangas, kad su Europos Komisija vyktų sklandus ir konstruktyvus dialogas“, – atsiųstame komentare sako R.Masiulis.
Atskirti geležinkelius niekas nenorėjo
Dar pernai pavasarį Europos Komisija Lietuvai pateikė ultimatumą, kad už išardytą ruožą įmonė turėtų būti išskaidyta arba sumokėti iki 10 proc. apyvartos bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.
Tačiau nei buvusi, nei dabartinė vyriausybė nesiėmė spręsti „Lietuvos geležinkelių“ atskyrimo klausimo.
Beje, prezidentė Dalia Grybauskaitė 2016 m. susitikime su tuometiniu ministru Rimantu Sinkevičiumi įspėjo, kad dėl vykdomo EK tyrimo „Lietuvos geležinkeliai“ gali būti nubausti milžiniška bauda.
Europos Komisija jau nuo 2013 metų atlieka oficialų antimonopolinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos, susijusios su Rengės geležinkelio ruožo išardymu.
Tačiau nuo to laiko iš esmės niekas nepasistūmėjo – veiksmų planas dėl Rengės nepateiktas, „Lietuvos geležinkeliai“ neskaidomi, konkurencija apribota.
Išardė dar 2008 metais
Dėl išardytų bėgių „Orlen Lietuva“ krovinius jau beveik dešimtmetį gabena ilgesniu ruožu. „Lietuvos geležinkeliams“ tai – papildomos pajamos, tačiau lenkų kapitalo įmonė apskundė tokį sprendimą.
Todėl „Orlen Lietuva“, pablogėjus santykiams su Lietuva, apskundė tokį valstybinės įmonės sprendimą. Tai, kad Briuselis gali nubausti „Lietuvos geležinkelius“, ženklų buvo ir anksčiau.
2008 metais ruožą išardę geležinkelininkai tvirtino, kad jis yra remontuotinas, jo būklė esą kritinė, žadėta jį pradėti remontuoti, net projektavimo darbai buvo pradėti. Tačiau bėgiai taip ir nebuvo atstatyti.
Latviai parengtų vėžę per 24 valandas
Dėl šio ruožo kovai prieš Lietuvą pakilo ne tik lenkų „Orlen Lietuva“, bet ir latviai. Šie įteikė notą su reikalavimu atstatyti ruožą ir taip atkurti galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais.
Latviai norėtų, kad Rengės geležinkelio ruožas būtų atstatytas, nes tai jų geležinkeliams būtų papildomos pajamos – naftos kroviniai į „Orlen Lietuva“ būtų gabenami ir Latvijos teritorija. Vien tik šiais metais į Mažeikius geležinkeliu gabenta apie 1,5 mln. tonų naftos.
Todėl komunikacijos ministras Uldis Augulis pirmadienį jau pareiškė, kad Latvija geležinkelio ruožą savo teritorijoje galėtų parengti per 24 valandas.
Latvijos teritorijoje ši vėžė nėra išardyta, tik apaugusi, nes ja ilgai niekas nevažinėja dėl to, kad ruožas Lietuvoje yra išardytas.
