Ketvirtadienį surengtame webinare „Kas vyksta aviacijoje“ S.Bartkus tikino, kad aviacijai krizės nėra naujas dalykas ir po kiekvienos jos sektorius sugebėdavo atsigauti. Tačiau tai, kas vyksta dabar, jis vadina beprecedente situacija, mat šiuo metu skrydžių industrija išgyvena keturis sukrėtimus vienu metu.
„Ši pandemija yra globali, o ne lokali. Pandemijų yra buvę, SARS, Zika virusas, tačiau jos buvo lokalios. Galima buvo apibrėžti, kad pandemija yra tam tikrame regione ir ji ne taip stipriai daro įtaką kitiems regionams“, – kalbėjo jis.
Antra, industrija susidūrė su ypač griežtais judėjimo ribojimais, kurių imasi daugelis pasaulio valstybių. Trečia – vis daugiau pasaulio šalių susiduria su ekonominiu nuosmukiu.
„Ketvirtas dalykas – neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo krizė. Labai didelė dalis žmonių jaučiasi nesaugiai. Finansine prasme, nes nežino, kokia jų pajamų ateitis ir kas laukia artimiausius kelis mėnesius ar metus. Galų gale, yra didžiulis nepasitikėjimas taisyklėmis, kurios nuolat keičiasi, ir ribojimais, viruso plitimo kryptimis“, – kalbėjo S.Bartkus.
Lietuva – tarp mažiausiai skrydžių praradusių šalių
S.Bartkus pateikė Europos skrydžius kontroliuojančios agentūros „Eurocontrol“ pastarųjų septynių dienų duomenis. Pagal juos, Lietuva yra trečia pagal tai, kaip sumažėjo skrydžių kiekis lyginant su ta pačia savaite praėjusiais metais. Visos Europos vidurkis pagal šį rodiklį siekia –51 proc. vykstančių skrydžių, lyginant su praėjusiais metais. Tuo tarpu Lietuvoje kritimas siekia 37 proc. Mažiau skrydžių sumažėjo tik Albanijoje ir Kanarų salose.
„Yra šalys kaip Izraelis, Gruzija, Marokas, kuriose yra daugiau kaip 80 proc. kritimas. Suomijoje, Švedijoje, Airijoje kritimas yra du trečdaliai, lyginant su praėjusiais metais“, – sakė jis.
Eksperto vertinimu, tokiam rezultatui įtakos turėjo kelios priežastys. Pirmiausiai, Lietuva šiuo metu yra viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri neturi jokių skrydžių ribojimų ir iš mūsų šalies galima vykdyti skrydžius bet kur.
„Latvija ir Estija vis dar laikosi politikos, pagal kurią, jeigu per paskutines 14 dienų užsikrėtusių naujų atvejų viršija 25, tiesioginius skrydžius vykdyti iš šių šalių yra tiesiog draudžiama. Tai priveda prie tokios situacijos, kad šiuo metu „airBaltic“ kompanija keleivius iš Rygos ir Talino veža per Vilnių į Prancūziją ir Olandiją“, – kalbėjo jis.
Kita priežastis – Lietuva neturi didelių tranzitinių keleivių srautų. Anot S.Bartkaus, tos aviakompanijos, kurios vykdo tranzitinius skrydžius, turi prisitaikyti prie kiekvienos šalies reikalavimų. Kadangi draudimai visur skirtingi, šalys, kurios turėjo daugiau tranzitinio keleivių srauto, yra stipriau paveiktos nei tos, kurių keleiviai skrenda iš taško A į tašką B.
Be to, sąlyginai nedideliam mūsų šalies aviacijos kritimui padarė įtaką ir „Wizz Air“. Ši kompanija, S.Bartkaus vertinimu, šiuo metu yra „pati agresyviausia ir ambicingiausia Europoje“.
„Jie atstatę didžiausią skrydžių skaičių, geba skraidyti apie 85 proc. savo praėjusių metų lygio. Kur jiems tik leidžiama, atidarinėja naujas bazes vietoj tų, kuriose šiuo metu neleidžiama skraidyti. Jie labai agresyviai vykdo skrydžius. Jų agresyvi kainodara papildo strategiją. Viena iš aviakompanijų, kuri strategiškai mato ir bando pasinaudoti šia krize, užsikovoti rinkos dalį. O kadangi ji Lietuvoje užima nemenką rinkos dalį ir yra atstačiusi skrydžių, tai irgi prisideda, kad kritimas yra mažesnis“, – įsitikinęs jis.
Rizika – pasiūlos ir paklausos nesutapimas
Tačiau S.Bartkus atkreipė dėmesį, kad lėktuvų užpildymas aviakompanijų neturėtų džiuginti. Lietuvos oro uostų duomenimis, liepą lėktuvų užpildymas siekė 62 proc. Iš jų „airBaltic“ – 52 proc., „Wizz Air“ – 61 proc., o „Ryanair“ – 71 proc.
„Tai nėra skaičiai, kuriuos aviakompanijos įpratusios matyti, ypač, kad esame sezono pike. Liepa-rugpjūtis yra patys didžiausi piko mėnesiai ir pigių skrydžių bendrovės yra įpratusios matyti tokius skaičius kaip 92-94 proc. Nors matome kylančią lėktuvų užpildymo tendenciją, tai dar toli gražu iki gerų rodiklių. Tai veda prie rizikingos ir pavojingos situacijos, ir matyti, kad pasiūla auga gerokai greičiau negu paklausa. Sunku manyti, kad artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais paklausa galėtų stiebtis aukštyn“, – tikino jis.
Dėl paklausos nebuvimo S.Bartkus abejoja „optimistiniu“ aviakompanijų skelbiamu rugsėjo skrydžių tvarkaraščiu ir planais atstatyti dažnai vykdomus reisus. Ekspertas svarsto, kad sektoriaus atsigavimas galėtų sustoti būtent dėl šios priežasties.
Be to, jau yra pavyzdžių, kai skrydžius po karantino atstačiusios bendrovės nusprendė juos atšaukti. Vienas jų – „Brussels Airlines“ skrydis iš Vilniaus į Briuselį, „Ukraine International Airlines“ įvykdė du skrydžius iš Lietuvos sostinės į Kijevą, po to sustabdė veiklą.
„Vis dar turime aviakompanijų, kurios nėra grįžusios į Lietuvos rinką, kai kurios, kyla klausimas, ar apskritai grįš. Mano vertinimu, „Austrian Airlines“ vargiai ar grįš. „Aeroflot“ dar nėra grįžusi, „Turkish Airlines“ vis atidėlioja skrydžių pradžią. Matome pavyzdžius, kai maršrutai buvo nutraukti visam laikui. Ganėtinai skaudus atvejis pajūrio regionui, kai „Wizz Air“ tik metus paskraidė iš Dortmundo į Palangą, per pandemiją atstatė skrydžius kelioms savaitėms, bet juos nutraukė visai“, – atkreipė dėmesį jis.
Be to, jam nerimą kelia tai, kad aviakompanijos planuoja uždaryti maršrutus į tas šalis, kurios šiuo metu yra mažai paveiktos. Pavyzdžiui, į Italiją, mat nėra pakankamos paklausos šiems skrydžiams.
„Tai ženklas, rodantis, kad neapibrėžtumo, pokyčių baimė, ankstesnė komunikacija taip įsikalė į galvą, kad Italija buvo viena iš labiausiai minimų šalių koronakrizės pačioje pradžioje, ir paklausos skaidyti į tokias šalis šiuo metu nėra. Prie to veda ne vien tik griežti apribojimai, bet ir baimė keliauti“, – įsitikinęs S.Bartkus.
Taip pat, reaguodamas į naujausią „Wizz Air“ pranešimą apie 5 naujas skrydžių kryptys iš Vilniaus, S.Bartkus pastebi, jog grįžta „emigrantiniai“ maršrutai. Šiuo metu greičiausiai atsigauna tie srautai, kurie yra nukreipti į giminių ir draugų lankymą.
Eksperto vertinimu, sunku rasti priežasčių, kurios leistų manyti, kad artimiausius kelis mėnesius matysime greitą skrydžių ar keleivių srautų atsistatymą.
