Rugsėjo pradžioje šalies darbo rinkoje nustatyta 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams, o ieškančių dirbti šį darbą registravosi vos 67 žmonės, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo Povilo Drižo, vilkikų vairuotojų trūkumas yra pasiekęs kritinį tašką. Dar šį pavasarį išsekus nustatytai užsieniečių įdarbinimo kvotai, laisvų darbo vietų skaičius išaugo keletą kartų.
„Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai vilkinant sprendimą dėl kvotos dydžio, užsieniečių įdarbinimas tapo pernelyg ilgas. Tokia situacija lemia, kad turime „butelio kakliuko“ efektą – laisvų darbo vietų skaičius auga daug sparčiau, nei verslas spėja sutvarkyti įdarbinimo formalumus“, – sako P.Drižas. Be to, anot jo, vežėjai iš ministerijos pasigenda aiškumo ir dėl kvotos dydžio 2022 metams – verslas negali tinkamai planuoti veiklos.
„Ministerijai verslui kelia sąlygą: kvota galėtų būti didinama, jei bus pagerintos vairuotojų darbo sąlygos, tačiau nekonkretizuoja, ką verslui reikia padaryti. Tokia politika trumparegiška ir rizikinga – finale gali nukentėti visos logistikos grandinės dalyviai, ne tik vežėjai“, – sako P.Drižas.
Vežėjų atstovas atmeta nepagrįstus teiginius, esą vilkikų vairuotojų trūkumą lemia atlyginimo klausimas.
„Vairuotojų masiškai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir didžiosiose valstybėse – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje. Dėl pandemijos krizės logistinės grandinės smarkiai sutrūkinėjo visame pasaulyje, ypatingai Europoje. Šiuo laikotarpiu prekių ir žaliavų judėjimo bei logistikos poreikis yra pastebimai išaugęs ir ateityje jis tik didės. Trečdalį viso Lietuvos paslaugų eksporto sukuria būtent krovininis kelių transportas“, – sako P.Drižas.
Jis priduria, kad vairuotojų darbo rinka Lietuvoje yra išsemta – visi profesionalai dirba arba mūsų šalies, arba užsienio bendrovėse. „Sodros“ duomenimis, 2021 metų liepą sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu, buvo 77,7 tūkst. Jie sudarė didžiausią apdraustųjų darbuotojų skaičių pagal profesiją.
„Lietuvos darbo rinkoje nėra paruošta tiek vairuotojų, kurių užtektų transporto sektoriaus darbo poreikiams užtikrinti. Šiandieną paprasčiausiai nėra kito kelio, kaip dalį vairuotojų įdarbinti iš užsienio, o tam šiai dienai reikia peržiūrėti profesionalų pritraukimo procesus, kad jie būtų efektyvesni ir greitesni“, – sako P.Drižas.
Jo teigimu, vairuotojų poreikį visoje ES didina ne tik rinka, bet ir Mobilumo paketo reikalavimai. „Siekiant išlaikyti reikiamą vairuotojų rezervą, mūsų šalies verslas vairuotojus darbina per filialus Lenkijoje, Čekijoje, kitose šalyse. Didinti vairuotojų rezervą verčia Mobilumo paketo reikalavimas dėl privalomo vairuotojų grąžinimo, COVID pandemijos kontroliavimo reikalavimų ir geopolitinės situacijos Baltarusijoje“, – sako P.Drižas.
