Valstybės įmonės „Oro navigacija“ duomenimis, nuo pirmadienio iki sekmadienio kasdienių skrydžių Lietuvos oro erdvėje padaugėjo net 28 proc. Praėjusį pirmadienį šalies oro erdvę kirto 273 orlaiviai, o sekmadienį jų buvo 350. Įmonės atstovai teigia, kad sekmadieninis augimas įspūdingas tiek pandeminiame, tiek geopolitiniame kontekste.
Per tris savaitgalio dienas gana pastebimai paaugo „Air Baltic“ (+ 13 skrydžių), „Ural Airlines“ (+10 skrydžių), „Aeroflot“ (+ 9 skrydžiai), LOT (+ 8 skrydžiai) skrydžiai. Nemažas sąrašas ir aviakompanijų, kurių skrydžių augo vos po kelis – „Oro navigacijos“ specialistai tai vertina kaip gerą ženklą Lietuvos oro erdvei.
Po to, kai gegužės 23 dieną Minskas nutupdė iš Atėnų į Vilnių skrendantį lėktuvą ir suėmė juo keliavusį opozicionierių Romaną Protasevičių ir jo draugę Sofią Sapegą, Vakarų valstybės Baltarusijai įvedė sankcijas. Dalis jų susijusios su aviacija – ES šalių operatoriams rekomenduojama vengti Baltarusijos oro erdvės, be to, dalis valstybių uždraudė Baltarusijos oro vežėjui „Belavia“ kirsti savo oro erdvę.
Nors skrydžių pagausėjimas galėtų būti grindžiamas geopolitika, vieno paaiškinimo tokiems pokyčiams nėra, 15min sakė valstybinės įmonės komunikacijos vadovė Lina Nuobarienė.
„Augo „Air Baltic“ skrydžių skaičius į Vakarų šalis, čia aviakompanija pradeda aktyvesnę veiklą. Lietuvos Respublikos oro erdve buvo vykdomi skrydžiai į pietinius Europos regionus ir Turkiją – čia jau prisidėjo Baltarusijos oro erdvės vengimas. „Ural Airlines“ didino skrydžių skaičių tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado, o „Aeroflot“ didino skrydžių apimtis tarp Maskvos ir Vakarų Europos. Šiais abiem atvejais Baltarusijos oro erdvės draudimas niekuo nesusijęs", – komentavo pašnekovė.
Pasak įmonės komunikacijos vadovės, LOT prieaugis, atvirkščiai, yra visiškai nulemtas su Baltarusijos oro erdve susijusių draudimų – skrydžiai rytų kryptimi iš arba į Varšuvos oro uostą iš tokių krypčių kaip Tokijas, Seulas ar Maskva pradėjo kirsti Lietuvos oro erdvę.
Nepaisant teigiamų pokyčių, matoma ir ryški tendencija, susijusi su praradimais dėl Baltarusijos oro erdvės – tai tokios oro linijos kaip KLM (21 skrydžiu mažiau), „Singapore Airlines“ (15 skrydžių mažiau).
„Šie skrydžiai dėl Baltarusijos oro erdvės vengimo visiškai išnyko iš mūsų oro erdvės. Bet mūsų oro erdvei svarbios „Lufthansa“ bei „Finnair" išliko stabilios“, – sakė L.Nuobarienė.
Vis dėlto „Oro navigacijos“ analitikai pokyčius daugiau sieja su beprasidedančia vasara ir aktyvesnėmis kelionėmis, o ne Baltarusijos oro erdvės uždarymu, dėl kurio yra ir akivaizdaus prieaugio, bet yra ir labai ryškių dėsningų netekimų. Didesnė ir aiškesnė analizė bus galima tik praėjus kuriam laikui.
Tokiam vertinimui pritaria ir „Vilnius Tech“ universiteto Aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras. „Taip, aviacijos sektorius pradeda vasaros sezoną, vakcinacija ir atsidarantys kurortai, kitos vietos. Manyčiau, viskas yra labiau susiję su tuo, o ne su kitais elementais“, – spėjo jis.
Skrydžių bendrovės dar mėgina naujus maršrutus
Vertindamas praėjusios savaitės rezultatus, J.Nugaras 15min komentavo, kad pamatuoti galimą naudą ar nuostolį Lietuvai dėl Baltarusijos oro erdvės vengimo dar anksti.
„Po Baltarusijos izoliavimo srautai dar nėra nusistovėję ir avialinijos tiesiog bandosi, kurie maršrutai geresni, kurie srautai yra mažiau užimti, ar nesusidaro orlaivių spūstys. Šiuo metu visa teritorija turi persiskirstyti ir užtruks dar dvi tris savaites, kol maršrutai nusistovės“, – prognozavo aviacijos specialistas.
Jis taip pat mano, kad didelio finansinio spaudimo avialinijoms tai neturėtų sudaryti, nors kaštai ir šiek tiek paaugs. Keleiviams vidutiniškai apie 10–15 min. pailgėsiantis maršrutas taip pat neturėtų kelti keblumų, nes tokie laiko svyravimai aviacijoje nėra neįprasti ir kartais įvyksta natūraliai, dėl nepalankaus vėjo ar panašių veiksnių.
„Kainų skirtumas nėra didelis. Skaičiavome įvairius maršrutus, Baltarusijos apskridimas gali pridėti kelis šimtus eurų, tai prie visų sąnaudų nėra labai reikšminga. Aišku, avialinijos siekia, kad skristi joms būtų kuo efektyviau, o buvo efektyviau skristi per Baltarusijos teritoriją“, – teigė J.Nugaras.
Jis pažymi, kad ilguose maršrutuose tokios korekcijos neturės didelės reikšmės, nes pokytis yra labai nedidelis. Kiek labiau Baltarusijos aplenkimas jausis skrendant trumpus atstumus, pavyzdžiui, skrendant iš Kauno ar Vilniaus oro uostų skrendant į Ukrainą ar kai kuriomis pietinėmis kryptimis.
Įprastai šie maršrutai nėra labai ilgi, o Baltarusijos apskridimas yra tiesioginis – nėra daug erdvės ilgesnio lanko planavimui.
Baltarusijos lėktuvų skrydžius riboja 10 šalių
Iš šios situacijos turėtų išlošti arba pralošti ir kaimyninės šalys – Latvija ir Lenkija.
Tiesa, skirtingai nei Lietuvos atveju, šios valstybės dar turi ir nacionalinį vežėją, o šiems tokie pokyčiai atsilieps tiesiogiai. „Air Baltic“ atstovai praėjusią savaitę teigė, kad dėl skrydžių koregavimo atsiradusios papildomos degalų išlaidos jiems gali kainuoti iki 200 tūkst. eurų per mėnesį.
„Air Baltic" atstovai taip pat teigė, kad rekomendacija vengti Baltarusijos oro erdvės vienaip ar kitaip paveiks 29, arba 8,1 proc., visų vykdomų skrydžių. Iš esmės tai netiesiogiai paveiks ir Latvijos mokesčių mokėtojus, kadangi Vyriausybė valdo 96,14 proc. bendrovės akcijų.
Baltarusijos vežėjui „Belavia“ praėjusią savaitę buvo uždrausta skristi į keliolikos Europos šalių oro erdvę ir leistis jų oro uostuose. Praėjusią savaitę „Belavia“ pripažino, jog Europos valstybėms nutraukiant oro susisiekimą su Baltarusija, ji yra priversta mažinti darbuotojų skaičių.
Rygos oro uostas pranešė, jog dėl oro susisiekimo tarp Latvijos ir Baltarusijos laikino uždarymo gali netekti apie 20 tūkst. eurų pajamų per mėnesį. Praėjusią savaitę Lietuvos oro uostai naujienų agentūrai BNS komentavo, kad dėl draudimų gali netekti maždaug 700 tūkst. eurų mokesčių per metus, kuriuos būtų sumokėjusi „Belavia“.
Baltarusijos orlaivių skrydžius riboja dešimt Europos šalių – Jungtinė Karalystė, Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija, Suomija, Švedija, Prancūzija ir Kipras. Tiesa, Švedija nėra nurodžiusi, kad draustų „Belavia“ oro linijoms praskristi virš šalies.
Pokyčiai jau atsiliepė ir Baltarusijai, kuri kasdien netenka dalies pajamų už oro tranzito mokesčius.
Pasak aviacijos analitikos įmonės OAG Johno Granto, kurį cituoja BBC, Baltarusija iš užsienio lainerių, įskrendančių į jos oro erdvę, kasdien uždirba iki 70 tūkst. eurų.
Baltarusijos oro erdvę apskrenda „British Airlines“, „Wizz Air“, „Lufthansa“, KLM, „Longtail aviation“ ir kitos bendrovės.
