„Pagrinde labiausiai susitraukė atvykimai ir išvykimai (Lietuvos oro uostuose – BNS) dėl visų draudimų ir karantino priemonių. Jų turime labai mažą kiekį, daugiau nei 75 proc. krito. Vilniuje apie 80 proc. nukritę vakar buvo“, – BNS sakė M.Gustys.
„Tranzitas yra beveik stabilizavęsis, per dieną turime nuo 180 iki 200 tranzitinių skrydžių – dar visai neblogas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad Latvijoje skrydžių sumažėję 91 procentu“, – pridūrė jis.
Pasak M.Gusčio, įprastai bendrovė per dieną aptarnaudavo apie 500 tranzitinių skrydžių.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmadienį Vilniaus oro uoste laukiama septynių orlaivių: iš Londono, Stambulo, Dublino, Amsterdamo ir Paryžiaus, Kauno oro uoste – keturių nusileidimų iš Londono Stanstedo ir Lutono, Bristolio ir Dublino. Palangos oro uoste nesileis nė vienas orlaivis.
Be to, Palangos oro uostas šią savaitę dirbs tik antradienį, kai turėtų leistis lėktuvas iš Londono Stanstedo. Kitomis dienomis skrydžių nenumatyta.
Šią savaitę į Lietuvą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių skaičius ir toliau bus minimalus, teigia M.Gustys. Tranzitinių skrydžių pokyčių kol kas neprognozuojama.
„Prekybiniai kroviniai, lėktuvų reisai tikrai nesustos, jie bus, nes prekes gabena. Kitas atvejis, pas mus šiek tiek gelbėjantis veiksnys yra susisiekimas su Maskva-Peterburgu-Kaliningradu. Čia, priklausomai nuo to, kokia situacija Rusijoje ir ar bus jų viduje skrydžiai apriboti ir nemažas kiekis yra iš Rusijos į Europą. Šitie pagrindiniai tranzitiniai srautai yra palaikantys“, – BNS sakė „Oro navigacijos“ vadovas.
Praėjusią savaitę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, bendras Lietuvos oro erdvėje aptarnautų skrydžių skaičius mažėjo 51,5 proc. iki 2091, o tranzitinių – 50,1 proc. iki 1591.
Kovo 16-22 dienomis daugiausia tranzitu per Lietuvą skraidyta į Rusiją (587 skrydžiai – beveik 20 proc. mažiau), Vokietiją (223 – 62,7 proc. mažiau), Jungtinę Karalystę (79 – 12,9 proc. daugiau).
Iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę (43 skrydžiai – 24,6 proc. mažiau), Vokietiją (40 – 16,7 proc. mažiau) ir Latviją (20 – 64,3 proc. mažiau).
Daugiausia skrydžių į Lietuvą vyko iš Vokietijos (45 – 6,3 proc. mažiau), Jungtinės Karalystės (45 – 21 proc. mažiau) ir Latvijos (17 – 68,5 proc. mažiau).
