Pasak A.Jackaus, praėjusių metų rudenį ministru lygyje buvo pasiektas susitarimas Vilnių integruoti į „Rail Baltica“ trasą, tačiau partneriai vėl ėmė keisti nuomonę ir spausti Lietuvą šį klausimą persvarstyti politiniame lygyje.
Pats pasirašė
Mes reikalaujame, kad būtų laikomasi deklaracijos, kuri buvo pasirašyta tarp penkių ministrų, – teigė A.Jackus.
„Mes reikalaujame, kad būtų laikomasi deklaracijos, kuri buvo pasirašyta tarp penkių ministrų. Ja buvo sutarta, kad Vilnius bus sujungtas su „Rail Baltica“. Ši deklaracija pasirašyta rugsėjo 16 d. tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos susisiekimo ministrų. Ją pasirašė ir J.Partsas“, – 15min.lt sakė A.Jackus.
Pasak jo, Estijos transporto ministro įžeidūs žodžiai nuskambėjo būtent tada, kai baigiamos derinti paskutinės daugiašalės sutarties detalės.
Darbo grupėse tokio priešiškumo, koks jaučiamas viešojoje erdvėje, nėra.
„Man suku pasakyti, dėl ko kilo toks ažiotažas. Nežinau, kodėl Estijos transporto ministras lietuvius pavadino kvailiais. Derybos tokios situacijos tikrai nesąlygojo. Derybose vyksta sutarties straipsnių derinimas ir diskusijos. Jose jokių naujų sąlygų ar keliamų reikalavimų nebuvo. Priešingai, nuosekliai bandoma į akcininkų sutartį įrašyti tai, dėl ko susitarta pasirašant deklaraciją“, – teigė departamento direktorius.
Pozicija dėl Vilniaus nesikeičia
Sunkiai suprantama, kodėl reikia kelti įtampą derybose ir didinti riziką negauti pinigų. Priežastis turėtų būti labai rimta, bet estai jos viešai nekomunikuoja.
Pasak A.Jackaus, Estijos politiko pareiškimai Lietuvos pozicijos dėl Vilniaus integravimo nekeičia: „Mūsų pozicija nesikeičia. Ji logiška ir suderinta tarp penkių ministrų. Tikimės, kad latviai ir estai laikysis susitarimų.“
Šiuo metu tiek latviai, tiek estai Lietuvai siūlo vėl svarstyti Vilniaus klausimą politiniame lygmenyje arba atšaką statyti už savo pinigus.
„Nematome prasmės svarstymo pradėti iš naujo, nes politiniame lygmenyje šie klausimai jau buvo svarstyti ir sutarimas buvo rastas. Jei yra neaptartų klausimų, galima juo kelti ir politiniu lygiu“, – minėjo pašnekovas.
Direktoriaus nuomone, Estijos pusė aiškiai nepasako, kodėl jai trukdo „Rail Baltica“ vėžė per Vilnių: „Man sunku paaiškinti estų poziciją. Jeigu jie elgiasi taip kietai, taip siekia trasos be Vilniaus, tai, matyt, kažkoks suinteresuotumas yra. Tiesą pasakius, yra sunkiai suprantama, kodėl reikia kelti įtampą derybose ir didinti riziką negauti pinigų. Priežastis turėtų būti labai rimta, bet jie jos viešai nekomunikuoja.“
Paklaustas, kaip vertina svarstymus, jog už Baltijos šalių nesugebėjimo susitarti slypi Rusijos interesai, Susisiekimo ministerijos atstovas teigė, jog tai nepagrįsta faktais: „Teorijų galima prikurti daug, nuomonių gali būti įvairių, tačiau reiktų remtis ne nuomonėmis, o faktais. Komentuoti, kam kaip atrodo, aš negaliu.“
